Pavojus skolų stabdžiui: Sąjungos ir SPD ginčas paaštrėja!

Pavojus skolų stabdžiui: Sąjungos ir SPD ginčas paaštrėja!

Šiandien skolos taisyklės reforma Vokietijoje tampa pagrindine problema. Kaip ir FAZ pranešė, kad šio proceso gali ištikti panašus likimas kaip ir paskutinius nesėkmingus Federalinio Konstitucinio Teismo teisėjų rinkimus. Tai penktadienį buvo pašalinta iš Bundestago darbotvarkės, kai SPD kandidatė Frauke Brosius-Gersdorf susidūrė su pasipriešinimu Sąjungos frakcijoje.

Šių politinių neramumų kontekste Federalinė taryba tuo pat metu patvirtino naują mokesčių įstatymą, numatantį apie 46 mlrd. eurų lengvatą. Be to, finansų ministras ir SPD pirmininkas Larsas Klingbeilas įnirtingai siekia koreguoti skolų stabdį. Vidiniame posėdyje jis jau išdėstė tolesnę reformos procedūrą.

Investicijų poreikiai ir skolų stabdis

Pagrindinės koalicijos diskusijos yra susijusios su Sąjungos susirūpinimu, kad skolos stabdžio reforma gali paskatinti daugiau skolinimosi galimybių. Nors Sąjunga ir BPD jau pakeitė pagrindinį įstatymą, kad būtų galima išleisti saugumo politikai ir specialias 500 milijardų eurų skolas, Finansų ministerija iki 2029 m. planuoja iš viso 850 milijardų eurų papildomų naujų skolų. Kritikai perspėja, kad Vokietijos skolų našta per mažiau nei penkerius metus gali padidėti 50 procentų.

Pažvelgus į infrastruktūrą matyti, kad Vokietija taip pat turi susidoroti su dideliu investicijų atsilikimu. Pagal bpb Ypač nukenčia transporto, švietimo, anglies dioksido mažinimo, skaitmeninės infrastruktūros, sveikatos, vidaus saugumo ir gynybos sritys. Dabartinė infrastruktūros būklė kelia nerimą: nepunktualūs traukiniai, uždaryti tiltai ir apgriuvusios mokyklos – tai tik dalis neatidėliotinų dalykų.

Visuomenės suvokimas ir investicijų poreikis

Ipsos pasaulinis infrastruktūros indeksas rodo, kad teigiamas infrastruktūros vertinimas gerokai sumažėjo nuo 54 procentų 2016 m. iki vos 35 procentų 2024 m. Remiantis skaičiavimais, Vokietijai ateinančiais metais reikės iš viso 600 milijardų eurų papildomų investicijų į infrastruktūrą, o tai kasmet sudaro apie 60 milijardų eurų. BDI skaičiuoja, kad per ateinančius dešimt metų investicijoms pritrūks 400 mlrd.

Didžiausios investicijos būtinos transporto, švietimo ir dekarbonizacijos srityse. Nepaisant to, reikia pažymėti, kad grynosios investicijos Vokietijoje nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio svyravo apie nulį. Savivaldybės, kurioms tenka 41 procentas valstybės investicijų, dažnai praneša apie neigiamas grynąsias investicijas. Manoma, kad savivaldybių investicijų atsilikimas siekia 186 milijardus eurų, o 73 procentai savivaldybių praneša apie atsilikimus administraciniuose pastatuose.

Ateityje labai svarbu, kad koalicija siektų reformų, kad būtų išspręstas investicijų atsilikimas ir užtikrintas gerovės Vokietijoje. Pagrindinis vaidmuo čia teks koalicinėje sutartyje numatytai ekspertų komisijai, kuri iki 2025 metų pabaigos turėtų parengti pasiūlymą dėl skolos stabdžio modernizavimo. Šios komisijos sudėtis kelia susirūpinimą, nes CDU/CSU, SPD ir mažesnių parlamentinių frakcijų interesai susikerta.

Apskritai, belieka laukti, ar skolų stabdžio reforma pasiseks, ar žlugs dėl CDU/CSU pasipriešinimo, o tai gali turėti didelių pasekmių būsimai Vokietijos finansų politikai.