Šveicarija: iki 2050 m. žaliajai energijai reikės keturis kartus daugiau saulės energijos sistemų!
Šveicarijai iki 2050 m. reikia keturis kartus daugiau saulės energijos sistemų ir didelių investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius, kad būtų pasiekti klimato tikslai.
Šveicarija: iki 2050 m. žaliajai energijai reikės keturis kartus daugiau saulės energijos sistemų!
Šveicarija susiduria su ambicingu iššūkiu pasiekti savo klimato tikslus iki 2050 m. Remiantis nauja Edge tyrimų konsorciumo ataskaita, kuri dirba pagal Federalinio energetikos biuro (BFE) Sweet finansavimo programą, atsinaujinančios energijos plėtra yra labai svarbi. Norint įgyvendinti klimatui neutralios šalies viziją, Šveicarijai reikia keturis kartus daugiau saulės energijos sistemų ir gerokai išplėstų vėjo jėgainių pajėgumų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad iki 2050 m. maždaug 60 procentų elektros poreikio turėtų būti patenkinti iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip fotovoltinė energija, vėjo energija ir biomasė, o tai reiškia, kad metinis elektros energijos poreikis padidės nuo 56 teravatvalandžių (TWh) iki maždaug 75 TWh.
Norint pereiti prie šių energijos modelių, reikia keturis kartus padidinti fotovoltinę galią – nuo dabartinių 6,4 gigavatų (GW) iki 26,8 GW. Be to, vėjo jėgainių pajėgumas turi būti padidintas daugiau nei 80 kartų – nuo 0,1 GW iki 8,4 GW, kad būtų paruoštas kelias į tvarią energetikos ateitį. Labai svarbus ataskaitoje akcentuojamas elementas yra subsidijos, reikalingos šiems pokyčiams finansuoti.
Elektros importas ir tarptautinis bendradarbiavimas
Kitas aspektas, kuris yra labai svarbus įgyvendinant klimato tikslus, yra grynasis elektros importas. Pagal 2024 metų birželį priimtą Elektros įstatymą, žiemą jos negali viršyti penkių TWh. Siekiant užtikrinti ekonomišką elektros energijos tiekimą, itin svarbų vaidmenį atlieka veikianti elektros prekyba su užsienio šalimis. Daugiau nei pusė Šveicarijos elektros tiekėjų metinių investicijų į atsinaujinančios energijos projektus patenka į Europą, o pagrindinės tikslinės šalys yra Vokietija, Prancūzija ir Italija.
- Deutschland: 177 Millionen US-Dollar jährlich
- Frankreich: 112 Millionen US-Dollar jährlich
- Italien: 43 Millionen US-Dollar jährlich
Šveicarijos investicijos už Europos ribų siekia 644 mln. USD, daugiausia į vėjo energijos projektus. Šie tarpvalstybiniai prekybos santykiai yra labai svarbūs energijos tiekimui Šveicarijoje.
Išlaidos ir socialinis priėmimas
Tačiau perėjimas prie atsinaujinančios energijos taip pat gali padidinti iškastinio kuro ir įvairių prekių kainą. Remiantis ataskaita, skaičiuojama, kad per mėnesį namų ūkių išlaidos gali padidėti iki 0,75 procento vartojimo, priklausomai nuo klimato ambicijų užsienyje. Elektros kainos taip pat galėtų daugiau nei dvigubai, o tai padidintų finansinę naštą gyventojams.
Apklausa rodo, kad maždaug 60 procentų Šveicarijos gyventojų norėtų glaudesnio bendradarbiavimo su ES energijos tiekimo klausimais. Tuo pačiu metu 70 procentų apklaustųjų nori nepriklausomybės energetikos klausimais, todėl sunkiau priimti elektros importą. Todėl iššūkis įgyvendinti būtiną saulės sistemų ir vėjo energijos plėtrą bus ne tik techninis, bet ir socialinis uždavinys.
Trumpai tariant, Šveicarija turi judėti link tvarios energetikos ateities, turėdama gerai apgalvotą strategiją. „Sweet“ konsorciumo, kurį sudaro pagrindinės mokslinių tyrimų institucijos, tokios kaip ETH Ciurichas ir EPFL, ataskaitoje pateikiama išsami būtino ateities energijos tiekimo kelio apžvalga.