Gerovės valstybė patiria spaudimą: Kiziltepė įspėja apie pavojingus kirtimus!

Gerovės valstybė patiria spaudimą: Kiziltepė įspėja apie pavojingus kirtimus!

Berlyno socialinių reikalų senatorius Canselis Kiziltepe (SPD) aštriai sukritikavo kanclerio Friedricho Merzo (CDU) inicijuotas diskusijas dėl socialinės apsaugos sistemų išlaidų. Ji perspėja, kad suabejojimas gerovės valstybe kelia pavojų socialinei sanglaudai. Vietoj mažinimo Kiziltepė ragina investuoti į socialinę apsaugą, stabilias pensijas ir išsaugoti darbo vietas ekonomiškai sunkiais laikais. Jūsų įspėjimas: socialinė apsauga neturi tapti partijos politinės taupymo retorikos žaidimu. Kiziltepė taip pat ragina atkreipti dėmesį į didėjančią gerovės koncentraciją visuomenėje.

Friedrichas Merzas laikosi nuomonės, kad socialinės reformos būtinos siekiant išspręsti dideles išlaidas, ypač piliečių pinigus. Jis pareiškė, kad esama sistema nebėra tvari ir mažinimas tampa neišvengiamas. Merzas teigia, kad Vokietija jau daugelį metų gyvena ne pagal savo galimybes.

Konfliktas dėl 2025 m. federalinio biudžeto

Diskusijos dėl 2025 metų federalinio biudžeto yra itin prieštaringos, atsižvelgiant į planuojamas rekordines išlaidas – apie 503 mlrd. Piliečių pinigams planuojama skirti beveik 52 milijardus eurų, o tai, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo maždaug 5 milijardais eurų. Tokį padidėjimą lėmė išaugusios pragyvenimo išlaidos, didesnės nuomos kainos ir įtempta darbo rinka. Socialinės išlaidos sudaro beveik 40 procentų viso federalinio biudžeto, o Federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija sudaro didžiausią išlaidų sritį – daugiau nei 190 milijardų eurų.

Sąjunga ragina taupyti piliečių pinigus ir reformuoti pagrindinį saugumą. Tokių reikalavimų priežastis yra ta, kad nemaža dalis piliečių pašalpų gavėjų yra laikomi darbingais, todėl turėtų būti glaudžiau integruoti į darbo rinką. CDU politikai kalba apie „didelį taupymo potencialą“ ir pasisako už didesnę diferenciaciją tarp tų, kuriems reikia pagalbos, ir tų, kurie gali dirbti.

Planuojamas taupymas ir socialinė rizika

Federalinė vyriausybė planuoja vidutinės trukmės pašalpą piliečiams sutaupyti ir 2026 m. tikisi sutaupyti 1,5 milijardo eurų, o 2027 m. – dar 3 milijardus eurų. Tačiau socialinės asociacijos perspėja, kad daugelis piliečio pašalpų gavėjų gyvena žemiau pragyvenimo ribos. Vienišiems tėvams ir šeimoms ypač kenčia augančios kainos ir nuomos mokesčiai. Kritikai pabrėžia, kad nepaisant rekordinių išlaidų, į socialines inovacijas ir priežiūrą investuojama per mažai.

Be to, 2025-aisiais planuojama 81,8 mlrd. eurų naujų paskolų, daugiau nei dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Šis gerovės valstybės finansavimas konkuruoja su kitais politiniais prioritetais. Piliečių pinigai, kurie nuo 2023 m. pakeitė buvusį Hartz IV, Europos Sąjungos laikomi itin svarbiais, nes svarstomos reformos, įskaitant griežtesnę sankcijų politiką, greitesnį turto ir būsto išlaidų peržiūrą bei didesnį darbo vietų skaičių.
Socialinės asociacijos skubiai perspėja, kad daugelio žmonių pragyvenimui gresia pavojus dėl galimo piliečių išmokų ir su tuo susijusių santaupų mažinimo.

Apskritai dabartinė situacija diskusijose apie piliečių pinigus ir socialinės apsaugos sistemas rodo gilų plyšį politinėse diskusijose apie gerovės valstybės ateitį Vokietijoje.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie pokyčius ir diskusijas dėl piliečių pinigų, apsilankykite Süddeutsche.de ir buerger-geld.org.