Trumpas paskelbė, kad dirbtiniam intelektui ir žaliajai energijai skirta 70 milijardų dolerių!

Trumpas paskelbė, kad dirbtiniam intelektui ir žaliajai energijai skirta 70 milijardų dolerių!

Antradienį prezidentas Donaldas Trumpas paskelbs apie 70 milijardų dolerių investicijas į dirbtinį intelektą (AI) ir energiją Pensilvanijoje. Šia visapusiška iniciatyva siekiama sustiprinti JAV infrastruktūrą ir žymiai padidinti konkurencingumą pasaulinėje technologijų rinkoje. Numatomos priemonės – naujų duomenų centrų statyba, energijos gamybos pajėgumų plėtra ir tinklo infrastruktūros modernizavimas.

Pagrindinė iniciatyvos dalis yra DI mokymo programų ir pameistrystės skatinimas. Šių programų tikslas – parengti naujos kartos profesionalus dirbtinio intelekto srityje. Iniciatyvas remia įvairios įmonės, kurios investuoja į technologinę infrastruktūrą bei mokymus ir taip svariai prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo.

Energijos tiekimo iššūkiai

Nepaisant ambicingų planų, JAV susiduria su dideliu iššūkiu: dirbtinio intelekto naudojimas ir mokymas reikalauja daug energijos. Remiantis Boston Consulting Group atliktu tyrimu, duomenų centrų energijos poreikis iki 2030 m. padidės iki 80 gigavatų, palyginti su 25 gigavatais 2022 m. Tai kelia klausimų dėl tvaraus energijos tiekimo, nes JAV veikia daugiau duomenų centrų, kurie jau dabar labai prisideda prie elektros suvartojimo.

Virdžinijoje duomenų centrai sudaro ketvirtadalį visos elektros energijos poreikio. Todėl efektyvios energijos gamybos paklausa sparčiai auga. Ekspertai perspėja, kad energijos trūkumas gali sulėtinti dirbtinio intelekto projektų plėtrą. Visų pirma, didelės technologijų įmonės, tokios kaip „OpenAI“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Alphabet“, investuoja milijardus į AI infrastruktūrą, o tai gali padidinti energijos tiekimo spaudimą. NZZ praneša, kad vien „OpenAI“ ir „Microsoft“ nori bendrai skirti 100 milijardų dolerių „Stargate“ projektui.

Dėmesio centre – tvarūs sprendimai

Prezidento Trumpo iniciatyva taip pat sprendžiama didėjanti tvarių ir efektyvių energijos šaltinių paklausa. Elektros tinklų modernizavimas ir energijos gamybos plėtra turėtų ne tik pagerinti tiekimo saugumą, bet ir sumažinti poveikį aplinkai. Tokios įmonės kaip „Microsoft“ investuoja į branduolinę energiją ir planuoja iš naujo paleisti Three Mile Island atominę elektrinę. „Amazon“ ir „Google“ taip pat remiasi mažomis modulinėmis atominėmis elektrinėmis.

Tačiau iššūkis yra tas, kad daugelis duomenų centrų šiuo metu veikia naudojant iškastinį kurą. Ilgalaikis šios iniciatyvos poveikis galėtų apimti inovacijų skatinimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Ekspertai sutinka, kad dėl šių žingsnių JAV gali tapti DI srities technologijų plėtros priešakyje, ypač atsižvelgiant į tarptautinę konkurenciją, kurią padidina tokios šalys kaip Kinija ir ES.

Apibendrinant galima pasakyti, kad investicijos į dirbtinį intelektą ir energiją ne tik skatina augimą, bet ir yra labai svarbios, kaip JAV gali formuoti savo ateitį didėjančių tarptautinių iššūkių kontekste. Artimiausios savaitės parodys, kaip šios iniciatyvos bus įgyvendinamos ir ar jos gali sukelti norimus pokyčius technologijų ir energetikos politikoje.