Miškų nykimas 2.0: artėja didžiausia Vokietijoje miško atkūrimo kampanija!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Vokietija planuoja didžiausią miškų atkūrimo kampaniją nuo Antrojo pasaulinio karo. Investicijos į klimatui stabilius miškus duoda didelę grąžą ir naudą.

Miškų nykimas 2.0: artėja didžiausia Vokietijoje miško atkūrimo kampanija!

Vokietija susiduria su didžiuliu iššūkiu: artėja didžiausia miškų atkūrimo kampanija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ši būtinybė kyla dėl rimtų klimato kaitos padarinių, kuriuos ekspertai vadina „Forest Dieback 2.0“ – situacija yra dar rimtesnė nei devintajame dešimtmetyje. Smarkiai pažeista apie 525 000 hektarų miško; visų pirma reikia atželdinti eglynus ir lapuočius medžius, tokius kaip bukas ir ąžuolas. Daugiau nei 80 procentų likusių medžių yra pažeisti net po šlapių 2024 m.

Ypač nukentėjo žemos kalnų grandinės, tokios kaip Harcas ir Tiuringijos miškas, taip pat kai kurios Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Heseno dalys. Nuo pokario atsiradusios monokultūros yra pažeidžiamos kenkėjų ir klimato kaitos padarinių. Ekologinių ekonominių tyrimų instituto (IÖW) atlikto tyrimo duomenimis, investicijomis į klimato atžvilgiu stabilius mišrius miškus galima pasiekti įspūdingą 1100 procentų visuomenės gerovės grąžą. Kiekvienas į miško atkūrimą investuotas euras galėtų sukurti dvylikos eurų vertę, o tai atitinka apie 200 000 eurų už hektarą socialinę išmoką.

Dabartinių iššūkių ir žalos ataskaita

Situaciją dar labiau apsunkina ekstremalios oro sąlygos, kurios pastaraisiais metais padarė didelę žalą Vokietijos miškams. Prie žalos reikšmingai prisidėjo 2017 metų rudenį, 2018 ir 2022 metų pavasarį kilusios audros bei stipri sausra 2018–2020, 2022 ir 2023 metais. Šios ekstremalios sąlygos buvo palankios masiniam žievės vabalų rūšių knygų spaustuvių ir graviruotojų plitimui, o tai labai pablogino eglynų stabilumą. Ypatingas dėmesys skiriamas antrinių kenkėjų daromai žalai lapuočių medžiams, tokiems kaip bukas ir ąžuolas. 2024 m. atlikus miško būklės tyrimą, nustatyta, kad 36 procentai medžių buvo labai išretėję lajos ir tik 21 procentas medžių buvo laikomi sveikais.

Finansiniai ištekliai miškams atstatyti taip pat yra labai svarbus klausimas. The federal and state governments have provided around 870 million euros for reforestation measures since 2019, with 125 million euros planned for the current year alone. Nepaisant to, subsidijų dažnai nepakanka, kad būtų galima padengti apie 17 000 eurų už hektarą sodinimo išlaidas. Dėl to susidaro nedirbamos teritorijos, o tai ilgainiui gali sukelti didelę žalą klimatui ir aplinkai.

Miško atkūrimo priemonės ir programos

Siekiant pagerinti situaciją, pradėta įgyvendinti nuo 2022-ųjų gyvuojanti klimato iniciatyva „Rytojus gali ateiti“, kuri jau finansavo ir pasodino per milijoną sodinukų – tai atitinka per 100 milijonų eurų numatomą socialinę vertę. Be to, Natūralios klimato apsaugos veiksmų programa (ANK) ir „Pritaikymo prie klimato miškotvarka“ (KWM) finansavimo programa nustato naujus tvaraus miškotvarkos standartus.

Didelė šių programų paklausa lėmė ANK lėšų išsekimą, o tai sukūrė stiprią paskatą privačių ir savivaldybių miškų savininkams įgyvendinti prie klimato sąlygų pritaikytą tvarkymą. Dabartiniais skaičiavimais, atkuriant daugiau nei 500 000 hektarų miško ploto, būtina ir toliau atitaisyti ekologinę žalą ir išsaugoti miškus ateities kartoms.

Skubiai reikalingas išsamus miškų atkūrimo ir atkūrimo planas, siekiant stabilizuoti miškus, kurie yra būtini klimato apsaugai, biologinei įvairovei ir kaip medienos šaltinis. Kelias į klimatui palankią ateitį reikalauja tiek ryžtingos finansinės paramos, tiek strateginio požiūrio į tinkamų medžių rūšių parinkimą ir natūralaus atsinaujinimo skatinimą.

Daugiau informacijos šia tema galite rasti adresu fr.de ir bmel.de.