Rekonstrukcijos viršūnių susitikimas: 10 milijardų Ukrainai – viltis Romoje!

Rekonstrukcijos viršūnių susitikimas: 10 milijardų Ukrainai – viltis Romoje!

2025 m. spalio 10 d. Romoje tarptautinė bendruomenė atidarė kasmetinę Ukrainos atkūrimo konferenciją. Šį renginį globoja Italijos ministras pirmininkas Giorgia Meloni ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir juo siekiama paremti Rusijos užpultos Ukrainos atstatymą. Ketvirtoji tokio pobūdžio konferencija pritraukia apie 3500 dalyvių, įskaitant aukštus politinius pareigūnus, tokius kaip Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas.

Konferencijos laikas yra ypač svarbus. Likus vos dienai iki viršūnių susitikimo, Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainą, pabrėždama atstatymo diskusijų būtinybę. Konferencija siekia sutelkti daugiau nei 10 milijardų eurų investicijų, skirtų paremti Ukrainos atstatymą ir atsigavimą po niokojančių karo padarinių.

Pradėjo veikti naujas akcijų fondas

Ypač vertas dėmesio Vokietijos Federalinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijos (BMZ) per KfW banką paskelbtas pranešimas apie naują akcijų fondą. Fondas siekia sutelkti apie milijardą eurų privataus kapitalo strateginių sektorių, tokių kaip energetikos infrastruktūra, vėjo ir saulės energija bei skaitmeninė infrastruktūra, rekonstrukcijai. Pasaulio banko skaičiavimais, per ateinančius 10 metų Ukrainos atstatymo išlaidos sieks apie 524 mlrd.

Šį fondą remiantį konsorciumą sudaro Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Prancūzijos vyriausybės, Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB). Šia sąveika siekiama užtikrinti, kad privatūs investuotojai būtų skatinami investuoti į rekonstrukciją pradine iki 220 mln. eurų nuostolio dalimi. Planuojamas fondo dydis iki 2026 m. yra 500 milijonų eurų, o 2027–2028 m. jis gali padidėti iki vieno milijardo eurų, jei pagerės saugumo situacija.

Investicijos ir rizikos mažinimas

KfW turės didelę šio fondo dalį ir pateikė konkrečius skaičius, kad pagrįstų privačių investuotojų riziką. Tai, be kita ko, apima 15 milijonų eurų iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Lenkijos, 100 milijonų eurų iš EIB ir 60 milijonų eurų iš ES dotacijų. Bendrą šio fondo investicijų sumą siekiama padidinti iki šešių – septynių milijardų eurų.

Konferencijoje vykstančias derybas ir pranešimus lydi vykstančios kovos Ukrainoje ir stringančios diplomatinės pastangos siekti taikos. Dėl šių aplinkybių greitos ir visapusiškos rekonstrukcijos troškimas tampa dar svarbesnis. Pirmosios naujojo fondo investicijos galėtų būti pradėtos jau 2026 m. antroje pusėje, o tai suteiks Romoje esantiesiems vilties dėl Ukrainos ateities. Rekonstrukcija turėtų ne tik atlyginti materialinę žalą, bet ir pagerinti Ukrainos piliečių gyvenimo sąlygas šiuo sunkiu metu.