Gerovės asociacijos reikalauja milijardų socialinei infrastruktūrai!

Gerovės asociacijos reikalauja milijardų socialinei infrastruktūrai!

Diskusijos apie skubiai reikalingas investicijas į socialinius ir infrastruktūrinius projektus Vokietijoje įgauna pagreitį. Gerovės asociacijos raštu kreipėsi į federalinį finansų ministrą Klingbeilą ir kanceliarijos ministrą Frei ir ragina investuoti milijardus į socialines institucijas. Ši iniciatyva, kurią vykdo visos šalies darbo grupė, kurią sudaro tokios organizacijos kaip Vokietijos Raudonasis Kryžius, Diakonie ir Caritas, pabrėžia, kad pastaraisiais metais susidarė didelis investicijų atsilikimas. Garsiai dengia valstybės veiklos mokesčiai Deutschlandfunk tik veiklos sąnaudos, todėl aišku, kad reikia imtis veiksmų.

Ypač neatidėliotinas poreikis ne tik klimatui palankias renovacijas, bet ir skaitmeninį socialinių pasiūlymų prieinamumą. Norint įvykdyti šiuos reikalavimus, nuo 2026 m. reikalinga daugiau nei dešimties milijardų eurų finansavimo programa. Statybvietės ataskaitoje apie investicijų atsilikimą taip pat akcentuojama socialinės infrastruktūros svarba, siekiant įveikti ateities iššūkius.

Didžiausias dėmesys skiriamas klimato apsaugai ir infrastruktūrai

Kartu yra reikalavimų, kurie liečia visą valstybės investicijų sritį. Ekspertai reikalauja, kad Vokietijos valstybė per ateinančius dešimt metų į infrastruktūrą, ekonomiką ir visuomenę kasmet investuotų apie 60 milijardų eurų. Iki 2030-ųjų vidurio tai sudarytų apie 600 milijardų eurų. Šiomis investicijomis siekiama išspręsti investicijų atsilikimą savivaldybėse ir daryti pažangą švietimo infrastruktūros, energetikos ir transporto tinklų bei dekarbonizavimo srityse. Ši informacija pagrįsta Hanso Böcklerio fondo IMK ir IW tyrimu, kuris šiandien pristatomas Berlyne ir pabrėžia, kad nuo 2019 m. reikia skubiai investuoti į viešąsias investicijas. Nuo 2020 m. kilusios krizės dar labiau pablogino situaciją ir lėmė bendros ekonominės padėties stagnaciją, o tai lėmė netikrumą dėl energijos tiekimo ir silpno augimo dėl demografijos.

Tyrimas rodo, kad, siekiant atremti klimato kaitos daromą žalą, būtina atsižvelgti ir į savivaldybių investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos. Pagrindinis vaidmuo tenka klimato apsaugos priemonėms, tokioms kaip energiją taupančių pastatų renovacija ir viešojo transporto plėtra. Konkretūs skaičiai patvirtina investicijų poreikį įvairiose srityse: iš viso planuojama skirti 177 milijardus eurų savivaldybių renovacijai, 13 milijardų eurų prisitaikymui prie klimato, 200 milijardų eurų klimato apsaugai, 127 milijardus eurų transporto maršrutams ir vietiniam viešajam transportui, 42 milijardus eurų švietimo infrastruktūrai ir 37 milijardus eurų socialiniam būstui.

Finansavimo strategijos ir skolos stabdžio reformos

Šios investicijos bus finansuojamos iš paskolų poreikio. Atsižvelgiant į tai, yra pasiūlymų reformuoti skolos stabdį, kad būtų sudarytos reikiamos galimybės naujoms paskoloms. Taip pat diskutuojama apie specialaus infrastruktūros fondo sukūrimą, siekiant laiku įgyvendinti papildomas investicijas. Greito veikimo svarba tampa vis aiškesnė: norint atremti gresiantį sąstingį ir sumažinti dekarbonizacijos išlaidas, būtina laiku investuoti. Metiniame finansiniame planavime taip pat reikia atsižvelgti į einamąsias veiklos sąnaudas, kad būtų užtikrintas projektų tvarumas.

Apibendrinant galima teigti, kad yra aiški kryptis: norint įveikti ateities iššūkius, reikalingi didžiuliai finansiniai ištekliai tiek socialiniame sektoriuje, tiek infrastruktūrai. Tik bendromis pastangomis ir ryžtingais veiksmais galima pasiekti svarbios pažangos būsimose pertvarkose.