Pinigų pasiūlos teorija ir jos padariniai

Pinigų pasiūlos teorija ir jos padariniai

Pinigų pasiūlos teorija ir jos padariniai

Pinigų pasiūlos teorija yra pagrindinė šiuolaikinės makroekonominės teorijos dalis. Jame nagrinėjamas klausimas, kaip pinigų pasiūlos pokyčiai gali paveikti ekonomiką. Šiame straipsnyje mes atidžiai išnagrinėsime šią teoriją ir jos pasekmes.

Kas yra pinigų pasiūla?

Pinigų pasiūla reiškia visų ekonomikoje apyvartoje esančių mokėjimo priemonių visumą. Tai apima grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo bankuose ir kitų formų indėlius, kuriuos galima lengvai konvertuoti į pinigus. Pinigų pasiūla paprastai skirstoma į skirtingas agregato būsenas, būtent M1, M2 ir M3.

– M1: tai siauriausias pinigų pasiūlos apibrėžimas, apimantis grynuosius pinigus apyvartoje ir indėlius iki pareikalavimo bankuose. M1 yra lengviausiai prieinami pinigai.
– M2: į šią kategoriją įeina M1 ir papildomai terminuotieji indėliai, taupomieji indėliai ir kiti indėliai, kurie ne taip lengvai paverčiami mokėjimo priemonėmis.
– M3. Plačiausias pinigų pasiūlos apibrėžimas apima M2 ir papildomus ilgalaikius indėlius, tokius kaip vertybiniai popieriai.

Centrinis bankas kontroliuoja pinigų pasiūlą ir gali ją paveikti įvairiais mechanizmais. Šie mechanizmai vadinami pinigų politikos priemonėmis.

Pinigų pasiūlos poveikis

Pinigų pasiūlos pokyčiai gali turėti įvairių pasekmių ekonomikai. Štai keletas pagrindinių efektų:

1. Infliacija: pinigų pasiūlos padidėjimas gali sukelti infliacijos padidėjimą. Kai dėl tų pačių prekių ir paslaugų konkuruoja daugiau pinigų, didėja paklausa ir kyla kainos. Tai žinoma kaip pinigų infliacijos teorija.
2. Palūkanų normos: pinigų pasiūla taip pat gali turėti įtakos palūkanų normoms. Kai yra daugiau pinigų investuoti, palūkanų normos krenta. Ir atvirkščiai, sumažinus pinigų pasiūlą, palūkanų normos kyla. Tai svarbu investuotojams, bankams ir įmonėms, kurios atkreipia dėmesį į skolinimosi kainą.
3. Ekonomikos augimas: pinigų pasiūlos didinimas gali paskatinti ekonomikos augimą. Kai įmonės ir vartotojai turi lengviau gauti kreditą, jie gali investuoti ir išleisti daugiau, o tai gali paskatinti didesnį ekonomikos augimą.
4. Valiutų kursai: pinigų pasiūla taip pat gali turėti įtakos valiutų kursams. Jei viena ekonomika turi daugiau pinigų nei kitos, tai gali sukelti valiutos devalvaciją. Kita vertus, mažesnė pinigų pasiūla gali paskatinti valiutos brangimą.

Pinigų kiekio teorija

Pinigų kiekio teorija yra gerai žinomas būdas paaiškinti ryšį tarp pinigų pasiūlos ir infliacijos. Jame teigiama, kad infliacija ilguoju laikotarpiu priklauso nuo to, kaip greitai vystysis pinigų pasiūla, palyginti su realiuoju bendruoju vidaus produktu (BVP).

Pinigų kiekio teorija teigia, kad infliaciją galima paaiškinti formule MV = PQ, kur M reiškia pinigų pasiūlą, V – pinigų greitį, P – kainų lygį ir Q – pagamintų prekių kiekį. Pinigų judėjimo greitis nurodo, kaip dažnai banknotas keičia savininką vidutiniškai per metus.

Pagal pinigų kiekio teoriją infliacija yra tiesiogiai proporcinga pinigų pasiūlos augimo tempui. Kai pinigų pasiūla auga greičiau nei BVP, didėja prekių ir paslaugų paklausa, todėl kyla kainų lygis.

Tačiau svarbu pažymėti, kad pinigų kiekio teorija nėra neginčijama ir ne visada puikiai veikia praktikoje. Yra daug kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos infliacijai, pavyzdžiui, pasiūla, paklausa, pasitikėjimas, darbo rinkos sąlygos, išorės sukrėtimai ir kt.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokį vaidmenį atlieka centrinis bankas kontroliuojant pinigų pasiūlą?

Centrinis bankas kontroliuoja pinigų pasiūlą ir gali ją paveikti naudodamas pinigų politikos priemones, tokias kaip pagrindinė palūkanų norma, atvirosios rinkos operacijos ar privalomųjų atsargų reikalavimai.

2. Kaip pinigų pasiūlos padidėjimas veikia infliaciją?

Apskritai, pinigų pasiūlos padidėjimas gali sukelti kainų kilimą, kai didėja paklausa. Šis ryšys vadinamas pinigų infliacijos teorija.

3. Koks galimas pinigų pasiūlos padidėjimo poveikis ekonomikai?

Pinigų pasiūlos didinimas gali paskatinti ekonomikos augimą, sumažinti palūkanų normas ir padidinti eksportą. Tačiau per didelis pinigų pasiūlos padidėjimas gali sukelti infliaciją ir valiutos devalvaciją.

4. Kaip galima išmatuoti pinigų pasiūlą?

Pinigų suvestinius rodiklius registruoja ir skelbia centrinis bankas. Paprastai tai yra grynųjų pinigų atsargos, indėliai iki pareikalavimo bankuose ir kiti lengvai likviduojami indėliai.

5. Kaip pastaraisiais metais keitėsi pinigų pasiūla?

Pinigų pasiūlos pokyčiai skiriasi priklausomai nuo šalies ir ekonominės situacijos. Pastaraisiais metais daugelis centrinių bankų padidino pinigų pasiūlą, reaguodami į finansų krizę, kad paskatintų ekonomikos augimą.

Išvada

Pinigų pasiūlos teorija yra svarbi makroekonomikos sąvoka. Jame nagrinėjamas pinigų pasiūlos pokyčių poveikis infliacijai, palūkanų normoms, ekonomikos augimui ir valiutų kursams. Pinigų kiekio teorija paaiškina ryšį tarp pinigų pasiūlos ir infliacijos. Tačiau svarbu pažymėti, kad pinigų politika yra sudėtinga ir, norint visapusiškai suprasti ekonomiką, reikia atsižvelgti į daugelį kitų veiksnių.