Perkeltųjų gyvenimo istorijos: paskaita Markt Schwaben!

Perkeltųjų gyvenimo istorijos: paskaita Markt Schwaben!

Gegužės 19 d. Markt Schwaben kraštotyros muziejuje vyks Willi Beck paskaita, kurioje bus nagrinėjama pabėgėlių problema pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Paskaita pavadinimu „80 metų Antrojo pasaulinio karo pabaigai Europoje – į Markt Schwaben atvyksta perkeltieji asmenys ir priimami į kareivines“ paskaita prasidės 18.30 val. Merkurijus praneša, kad Beckas atskleis vokiečių pralaimėjimo pasekmes etninėms vokiečių gyventojų grupėms iš rytų ir pietryčių Europos. Paskaitos akcentas – pabėgėlių bėgimas, išsiuntimas ir priėmimas Markt Schwaben bei gyvenimo sąlygos ir sunkumai, susiję su jų likimu pokario laikotarpiu.

Pagrindinė tema taip pat bus istorinis vokiečių emigracijos į pietryčių Europos regionus svarstymas, kaip pavyzdys Dunojaus švabų likimas. Beck paskaitą pavers ne tik informatyvia, bet ir nuotaikingu bei apgalvotu indėliu pabėgėlių kareivinių tarmėmis.

Istoriniai fonai ir atminimo dienos

Prisiminimai apie pabėgimą ir išsiuntimą ypač suaktyvėja įvairiomis atminimo dienomis, pavyzdžiui, 1945 m. gegužės 8 d. minint 40-ąsias Vokietijos Reicho kapituliacijos metines. Tą dieną Richardas von Weizsäckeris Bundestage pasakė svarbią kalbą, kurioje paminėjo perkeltuosius. bpb Jis leido suprasti, kad perkeltųjų meilė tėvynei nėra revanšizmas ir ragino suprasti savo likimą. Weizsäckeris taip pat pasisakė už nuolatinį perkeltųjų žmonių saugumą ir atmetė Vokietijos rytinės sienos peržiūrą.

Dvišaliai Vokietijos ir Lenkijos susitarimai, tokie kaip 1990 m. lapkritį pasirašyta Sienos sutartis ir 1991 m. birželį Geros kaimynystės susitarimas, užbaigė ilgai besitęsiantį konfliktą ir patvirtino Lenkijoje gyvenančių vokiečių teises. Šie žingsniai prisidėjo prie to, kad pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų integracija į Vokietijos visuomenę buvo vertinama kaip sėkminga, o naštos išlyginimas 1952 m. buvo laikomas lemiama ekonominės ir socialinės integracijos pradžia.

Dabartiniai pokyčiai ir iššūkiai

Nepaisant to, diskusija apie pabėgimą ir išsiuntimą pastaraisiais dešimtmečiais visuomenės suvokimo marginalizaciją patyrė. Nors Vokietijos istorinė mokslas su išvarymu pradėjo nagrinėti ankstyvoje stadijoje, psichinė netekties įveika iki šių dienų išliko netinkama. Ypač aštuntajame dešimtmetyje, valdant socialliberalų koalicijai, atsirado nauja Rytų politika, kurios tikslas buvo normalizuoti santykius.

Perkeltųjų asmenų organizacijų krizė sutapo su pabėgimo ir išsiuntimo temos atgimimu viešumoje, dėl kurios atsirado naujų požiūrių į mokslinius tyrimus, ypač po sienos griuvimo 1989–1990 m. Dabartiniai tyrimai ir tarptautinis bendradarbiavimas vis labiau skatina supratimą ir visapusišką temos nušvietimą. Be to, tiek vokiečių mažuma Lenkijoje, tiek išsiuntimo iš Čekijos Respublikoje problema ir toliau yra emociškai ir politiškai apkrauta.