Bjaurios gudrybės: taip telefoniniai sukčiai nori gauti jūsų pinigus – vartotojų konsultavimo centro įspėjimas
Remiantis www.chip.de pranešimu, telefoniniai sukčiai vėl suaktyvėja ir bando gauti savo aukų duomenis ar pinigus naudodami klastingas sukčiavimo priemones. Šie bandymai sukčiauti yra įvairūs ir gali atsirasti, be kita ko, skambinant tariamiems advokatams. Sukčiai teigia siūlantys tokius leidimus, kaip mokesčių grąžinimas iš bankų ar taupomųjų kasų, kad gautų neskelbtinus vartotojų duomenis. Kiti kaip pretekstą naudoja tariamus tyrimus, patarimus dėl energijos išlaidų ar gyvybės draudimo įstatymų pakeitimus. Pasitaiko ir sukčių, kurie teigia išbraukiantys auką iš konkurencijos įmonių sąrašų ir už tai imantys 150 eurų mokestį. Ypač klastingas sukčių naudojamas metodas – vadinamasis skambučių ID klastojimas. Įtraukta…

Bjaurios gudrybės: taip telefoniniai sukčiai nori gauti jūsų pinigus – vartotojų konsultavimo centro įspėjimas
Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.chip.de, telefoniniai sukčiai vėl suaktyvėja ir bando gauti savo aukų duomenis ar pinigus naudodami klastingas sukčiavimo priemones. Šie bandymai sukčiauti yra įvairūs ir gali atsirasti, be kita ko, skambinant tariamiems advokatams. Sukčiai teigia siūlantys tokius leidimus, kaip mokesčių grąžinimas iš bankų ar taupomųjų kasų, kad gautų neskelbtinus vartotojų duomenis. Kiti kaip pretekstą naudoja tariamus tyrimus, patarimus dėl energijos išlaidų ar gyvybės draudimo įstatymų pakeitimus. Pasitaiko ir sukčių, kurie teigia išbraukiantys auką iš konkurencijos įmonių sąrašų ir už tai imantys 150 eurų mokestį.
Ypač klastingas sukčių naudojamas metodas – vadinamasis skambučių ID klastojimas. Asmeniui, kuriam skambinama, parodomas tikrasis vartotojų konsultavimo centro ar kitos geros reputacijos organizacijos numeris, siekiant įgyti aukos pasitikėjimą.
Vartotojų konsultavimo centras įspėja, kad sukčiai žengia dar toliau ir teigia, kad neapmokėjus konkursų išrašytų sąskaitų gresia sąskaitų areštas ar teisminiai procesai. Senjorai buvo pagrasinta, kad pas ją atvyks teisėsaugininkai, jei ji sukčiams neperduos visų savo santaupų. Po skambučių moteris tariamam vartotojų konsultavimo centro pasiuntiniui sumokėjo apie 16 000 eurų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai sukčiai tvirtina, kad neva skolos išieškojimo reikalavimas turi būti nedelsiant apmokėtas grynaisiais, o atsiimti pinigų pas auką atvyksta „vartotojų konsultavimo centro apsaugos darbuotojas“. Vartotojas iš Frankfurto prie Maino prarado 5000 eurų.
Šios apgaulės turi rimtą poveikį rinkai ir vartotojams. Aukos praranda daug pinigų ir patiria emocinę naštą. Tai gali pakenkti pasitikėjimui patikimomis organizacijomis, tokiomis kaip vartotojų konsultavimo centrai. Žmonės gali nedrąsiai priimti tikrus tokių organizacijų skambučius, nes bijo būti apgauti. Todėl svarbu, kad vartotojai žinotų apie tokius sukčiavimus ir niekada telefonu neišduotų savo neskelbtinų duomenų.
Skaitykite šaltinio straipsnį www.chip.de