Apyvartoje esantys sukčiavimo el. laiškai: sukčiai nusitaiko į banko klientus

Apyvartoje esantys sukčiavimo el. laiškai: sukčiai nusitaiko į banko klientus

Šiuo metu apyvartoje yra sukčiavimo laiškų, kurie, kaip teigiama, atkeliavo iš įvairių bankų, tačiau iš tikrųjų juos siunčia sukčiai. „ING Bank“ ir „Postbank“ klientai ypač kenčia nuo šios nesąžiningos praktikos. Sukčiavimo el. laiškuose nurodoma būtina saugos priemonė, kuri prašo klientų pateikti neskelbtiną informaciją, kad tariamai suaktyvintų operacijų funkcijas arba neleistų uždaryti paskyros. Vartotojų konsultavimo centras įspėja netenkinti tokių prašymų ir rekomenduoja neatsakytus laiškus perkelti į šiukšlių aplanką.

Be ING ir Postbank, nusikaltėlių dėmesio centre atsidūrė ir kiti bankai. DKB ir Targobank yra tarp nukentėjusių finansų įstaigų. Apgaulingi el. laiškai siunčiami įvairiais pretekstais, pvz., „Svarbus pranešimas | Reikia imtis veiksmų“ arba numanoma, kad reikia atnaujinti duomenis. Asmeninis požiūris ir reikalavimas atskleisti neskelbtiną informaciją yra skirtas įtikinti klientus spustelėti apgaulingas nuorodas. Patartina tokius laiškus atidžiai tikrinti ir, jei kyla įtarimų, į užklausas nereaguoti, kad būtų sumažinta saugumo rizika.

Didėjantis sukčiavimo el. laiškų plitimas yra problema ir už bankininkystės sektoriaus ribų. Nusikaltėliai rado naujų galimybių, pavyzdžiui, pasinaudodami internetinėmis platformomis, tokiomis kaip Booking.com, norėdami gauti slaptos informacijos, pvz., kredito kortelės duomenis. Todėl vartotojai turėtų išlikti budrūs ir atidžiai peržiūrėti įtartinus el. laiškus ar užklausas, kad apsisaugotų nuo sukčiavimo ir netinkamo duomenų naudojimo. Siekiant užkirsti kelią sukčiavimo atakoms, reikia rimtai atsižvelgti į bankų ir vartotojų konsultavimo centrų saugumo rekomendacijas.