Klimato kaita: finansų ekspertas perspėja, kad draudimo įmokos nepadidėtų dvigubai

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Kaip praneša www.focus.de, Vokietija susiduria su iššūkiu susidoroti su vis didėjančių stichinių nelaimių ir ekstremalių oro sąlygų daroma žala. Dėl klimato kaitos padažnėja potvyniai, audros ir kiti ekstremalūs oro reiškiniai, kurie daro didelę žalą pastatams. Dėl to kyla diskusijų, kas galiausiai turėtų prisiimti žalą: valstybė, draudimo bendrovės ar turto savininkai. Federalinė vyriausybė iki šiol teikė dosnią finansinę paramą žalai atlyginti. Tačiau padaugėjus ekstremalių oro reiškinių ir stichinių nelaimių, valstybės noras mokėti už šiuos nuostolius mažės. Klimato tyrinėtojų teigimu, potvyniai, tokie, kokie buvo maždaug metų sandūroje, taps dažnesni. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius,...

Wie www.focus.de berichtet, steht Deutschland vor der Herausforderung, mit den Schäden durch die zunehmenden Naturkatastrophen und Wetterextreme umzugehen. Der Klimawandel führt zu häufigeren Überschwemmungen, Stürmen und anderen Extremwetterereignissen, die massive Schäden an Gebäuden verursachen. Dies führt zu Diskussionen darüber, wer letztendlich die Schäden tragen soll: der Staat, die Versicherungen oder die Immobilienbesitzer. Die Bundesregierung hat bisher großzügig finanzielle Unterstützung für die Schadensregulierung geleistet. Allerdings wird angesichts der Zunahme von Wetterextremen und Naturkatastrophen die Bereitschaft des Staates, diese Schäden zu begleichen, abnehmen. Laut Klimaforschern werden sich Fluten, wie sie um die Jahreswende herum auftraten, häufen. In Anbetracht dieser Entwicklungen rufen die …
Kaip praneša www.focus.de, Vokietija susiduria su iššūkiu susidoroti su vis didėjančių stichinių nelaimių ir ekstremalių oro sąlygų daroma žala. Dėl klimato kaitos padažnėja potvyniai, audros ir kiti ekstremalūs oro reiškiniai, kurie daro didelę žalą pastatams. Dėl to kyla diskusijų, kas galiausiai turėtų prisiimti žalą: valstybė, draudimo bendrovės ar turto savininkai. Federalinė vyriausybė iki šiol teikė dosnią finansinę paramą žalai atlyginti. Tačiau padaugėjus ekstremalių oro reiškinių ir stichinių nelaimių, valstybės noras mokėti už šiuos nuostolius mažės. Klimato tyrinėtojų teigimu, potvyniai, tokie, kokie buvo maždaug metų sandūroje, taps dažnesni. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius,...

Klimato kaita: finansų ekspertas perspėja, kad draudimo įmokos nepadidėtų dvigubai

Kaip praneša www.focus.de, Vokietija susiduria su iššūkiu susidoroti su vis didėjančių stichinių nelaimių ir ekstremalių oro sąlygų daroma žala. Dėl klimato kaitos padažnėja potvyniai, audros ir kiti ekstremalūs oro reiškiniai, kurie daro didelę žalą pastatams. Dėl to kyla diskusijų, kas galiausiai turėtų prisiimti žalą: valstybė, draudimo bendrovės ar turto savininkai.

Federalinė vyriausybė iki šiol teikė dosnią finansinę paramą žalai atlyginti. Tačiau padaugėjus ekstremalių oro reiškinių ir stichinių nelaimių, valstybės noras mokėti už šiuos nuostolius mažės. Klimato tyrinėtojų teigimu, potvyniai, tokie, kokie buvo maždaug metų sandūroje, taps dažnesni.

Atsižvelgdami į šiuos pokyčius, federalinių žemių ministrai pirmininkai ragina įvesti privalomą gamtos pavojų draudimą. Šį reikalavimą iki šiol atmetė Federalinė teisingumo ministerija, tačiau didėja spaudimas, ypač iš valstijų vyriausybių ir politinių partijų. Pabrėžiama, kad valstybė nepajėgs ilgainiui padengti žalos atlyginimo išlaidų.

Draudimo sektorius taip pat susirūpinęs dėl klimato kaitos didėjančios rizikos ir galimo pastatų neapdraustumo. Generalinės Vokietijos draudimo pramonės asociacijos prezidentas prognozuoja, kad draudimo įmokos nekilnojamojo turto savininkams padvigubės, jei nebus imtasi priemonių prisitaikyti prie klimato padarinių.

Remiantis www.focus.de ataskaita, skubiai reikalingos priemonės prisitaikyti prie klimato poveikio ir suvaldyti žalą, nes dėl klimato kaitos daugėja stichinių nelaimių. Privalomas statinių stichinių pavojų draudimas vertinamas kaip būdas teisingiau paskirstyti išlaidas ir sumažinti naštą valstybei.

Skaitykite šaltinio straipsnį www.focus.de

Į straipsnį