Aukštesniojo apygardos teismo sprendimas: susidūrimai iš galo ne visada yra tik įpėdinio kaltė!

Aukštesniojo apygardos teismo sprendimas: susidūrimai iš galo ne visada yra tik įpėdinio kaltė!

Dabartiniame Heseno aukštojo apygardos teismo (OLG) sprendime iš naujo vertinama ankstesnė nuomonė dėl kaltės pasiskirstymo susidūrus iš galo. Kaip ster.de pranešė, kad 2021 metų vasarą įvykusiu atveju tokia vairuotojo atsakomybė sumažinta nuo 80 iki 50 procentų. Bylos nagrinėjimas buvo susijęs su avarija greitkelio tiesimo aikštelėje, kurios metu priekyje važiavęs vairuotojas staiga atšaukė jau pradėtą ​​eismo juostos keitimą, dėl kurio buvo smarkiai stabdoma ir galiausiai įvyko susidūrimas iš galo.

Šio įvykio materialinė žala siekė beveik 60 000 eurų. Gießeno apygardos teismas iš pradžių nusprendė kitam vairuotojui apkrauti 80 procentų, tačiau OLG nusprendė, kad kaltė turėtų būti paskirstyta tolygiai. Teisėjai savo sprendimą grindė tuo, kad priekyje važiavęs vairuotojas grįždamas nekreipė dėmesio į eismą iš paskos, taip pat nesignalizavo, o tai lėmė nemažą bendrininkavimą.

Naujas teisinis susidūrimų iš galo įvertinimas

Susidūrimai iš galo yra vieni dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių. Teisiniuose vertinimuose dažnai daugiausia dėmesio skiriama užpakalyje važiuojančio vairuotojo atsakomybei. Vadinamieji prima facie įrodymai teigia, kad vairuotojas laikomas nedėmesingu arba nesilaiko saugaus atstumo. Tačiau tai suabejojo ​​OLG sprendimu, nes faktinės nelaimės aplinkybės yra lemiamos paskirstant atsakomybę.

Heskamp advokatų kontora pabrėžia, kad ypatingos aplinkybės, tokios kaip persirikiavimas, stabdymas be priežasties, serijinės avarijos ar susidūrimai į šoną, gali turėti įtakos atsakomybei. Dabartinis Aukštesniojo apygardos teismo sprendimas išaiškina šį sudėtingumą ir parodo, kad prima facie įrodymai ne visada taikomi, jei priekyje važiuojančio vairuotojo elgesys vertinamas kaip problemiškas.

Atitinkamų sprendimų apžvalga

Teisinės diskusijos taip pat atsispindi daugelyje galimų sprendimų, susijusių su atsakomybės pasiskirstymu susidūrus iš galo. Kai kurie iš šių svarbių sprendimų yra šie:

• BGH – Urteil v. 13.12.11: Anscheinsbeweis nicht anwendbar bei Spurwechsel des Vorausfahrenden, wenn Sachverhalt unklar bleibt.
• LG Mönchengladbach – Urteil v. 25.08.08: Starkes Abbremsen des Vorausfahrenden kann Alleinhaftung zur Folge haben.
• OLG Celle – Urteil v. 19.12.07: Kein Anscheinsbeweis zu Lasten beider Parteien bei Kollision zwischen linksabbiegendem Fahrzeug und überholendem Motorrad.
• OLG Frankfurt – Urteil v. 02.03.06: Grundloses Abbremsen des Fahrers schließt Anscheinsbeweis für Verschulden des Auffahrenden aus.

Šie nutarimai rodo, kad atsakomybė susidūrus iš galo priklauso ne tik nuo avarijos tipo, bet ir nuo konkretaus dalyvaujančių vairuotojų elgesio. Dabartinis Aukštesniojo apygardos teismo sprendimas vis dar nėra teisiškai įpareigojantis ir galėtų būti orientyras ateities bylose.