Privalomas draudimas arba savanoriškas stichinių pavojų draudimas: finansų ekspertai ginčijasi dėl efektyviausios apsaugos nuo potvynių
Remiantis www.lto.de pranešimu, daugelis žmonių, nukentėjusių nuo potvynių ir smarkių liūčių, negali sau leisti arba negauna savanoriško draudimo. Privalomas draudimas nuo potvynių galėtų padėti. Tačiau BMJ tam prieštarauja. Dabartiniai potvyniai Vokietijoje vėl paskatino diskusijas apie apsaugą nuo stichinių nelaimių. Remiantis Generalinės Vokietijos draudimo pramonės asociacijos (GDV) duomenimis, šiuo metu tik apie 50 procentų pastatų yra apdrausti nuo gamtos pavojų, pavyzdžiui, potvynių. Draudimo tankis yra dar mažesnis, ypač nukentėjusiose vietovėse, tokiose kaip Žemutinė Saksonija. Privalomąjį stichinių nelaimių draudimą įvesti ragina vartotojų gynėjai ir politikai. Teigiama, kad privalomas draudimas prisideda prie...

Privalomas draudimas arba savanoriškas stichinių pavojų draudimas: finansų ekspertai ginčijasi dėl efektyviausios apsaugos nuo potvynių
Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.lto.de,
Daugelis žmonių, nukentėjusių nuo potvynių ir smarkių liūčių, negali sau leisti arba negauna savanoriško draudimo. Privalomas draudimas nuo potvynių galėtų padėti. Tačiau BMJ tam prieštarauja.
Dabartiniai potvyniai Vokietijoje vėl paskatino diskusijas apie apsaugą nuo stichinių nelaimių. Remiantis Generalinės Vokietijos draudimo pramonės asociacijos (GDV) duomenimis, šiuo metu tik apie 50 procentų pastatų yra apdrausti nuo gamtos pavojų, pavyzdžiui, potvynių. Draudimo tankis yra dar mažesnis, ypač nukentėjusiose vietovėse, tokiose kaip Žemutinė Saksonija.
Privalomąjį stichinių nelaimių draudimą įvesti ragina vartotojų gynėjai ir politikai. Teigiama, kad privalomas draudimas galėtų padėti sumažinti finansinį stichinių nelaimių poveikį piliečiams. Teisinė išvada parodė, kad toks draudimo reikalavimas yra suderinamas su Europos Sąjungos teise ir Vokietijos konstitucine teise.
Tačiau federalinis teisingumo ministras Marco Buschmannas (FDP) prieštarauja privalomojo stichinių pavojų draudimo įvedimui. Jis teigia, kad toks reikalavimas padidintų piliečių išlaidas ir padidėtų biurokratija. Draudimo sektorius skaičiuoja, kad metinės vienos šeimos namo išlaidos būtų nuo 100 iki 2000 eurų. Be to, dėl klimato kaitos poveikio artimiausiais metais gerokai padidės bendros būsto savininkų draudimo įmokos.
Nepaisant BMJ ir draudimo pramonės pasipriešinimo, Žalieji ir kai kurios federalinės žemės siekia įvesti privalomą draudimą. Jie teigia, kad neveikimas yra brangiausias pasirinkimas ir kad tokia apsauga yra būtina siekiant užtikrinti didesnį nukentėjusiųjų saugumą.
Belieka laukti, ar diskusijos apie privalomąjį stichinių pavojų draudimą prives prie konkretaus teisinio reguliavimo, ar vyriausybės dėmesio centre bus prevencinės priemonės statybų ir aplinkosaugos teisėje. Tokio draudimo reikalavimo poveikio rinkai, vartotojams ir draudimo pramonei dar negalima iki galo įvertinti.
Skaitykite šaltinio straipsnį www.lto.de