Nedarbingumo rizika: Šveicarija tokia nepasirengusi!

Nedarbingumo rizika: Šveicarija tokia nepasirengusi!

Šiuolaikinės Šveicarijos apklausos rodo, kad gyventojai nėra pakankamai finansiškai pasirengę dėl savo nedarbingumo rizikos. Remiantis ataskaita, kurią pateikė Prekybos laikraštis Tik 17% gyventojų savo nedarbingumo riziką laiko labai didele. Sąmoningumas ypač ryškus skirtingose ​​amžiaus grupėse: nors tik 10 % 18–34 metų amžiaus žmonių rimtai žiūri į šią riziką, daugiau nei 24 % vyresnių nei 50 metų žmonių tai žino. Ypač daug geriau vertina savarankiškai dirbantys asmenys, o 50 proc. mano, kad rizika yra labai didelė.

Kitas svarbus veiksnys, turintis įtakos šios rizikos suvokimui, yra išsilavinimo lygis. Asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą, mažiau nerimauja dėl galimos negalios. Tai rodo, kad išsilavinimas svarbus ne tik profesinei karjerai, bet ir asmeninės rizikos vertinimui.

Sveikata ir profesinis stresas

Be asmeninės rizikos vertinimo, svarbus klausimas yra ir sveikatos ir negalios santykis. Tyrimų rezultatai rodo, kad įvairūs tyrimai, pavyzdžiui, Wurm ir Tesch-Römer (2008) bei Siegrist ir Dragano (2006), rodo tiesioginį ryšį tarp streso darbe ir sveikatos problemų rizikos. Yra žinoma, kad profesinis stresas, ypač senatvėje, gali pakenkti užimtumui.

Wang ir kt. atliktas tyrimas. (2009) teigia, kad suvokto darbo krūvio pokyčiai taip pat yra susiję su padidėjusia didelės depresijos rizika. Tai padidina būtinybę didinti informuotumą apie nedarbingumo pavojų sveikatai. Šiuos ryšius patvirtina ir 2005 m. mikrosurašymu nustatyti nedarbo ir sveikatos duomenys.

Nedarbingumo pasekmės

Iškylančios sveikatos problemos gali ne tik smarkiai pabloginti nukentėjusiųjų finansinę padėtį, bet ir padidinti toli siekiančią socialinę nelygybę. Tokie tyrimai, kaip Hauser (2012) ir Elkeles (1999), rodo, kad nedarbingumas dažnai siejamas su skurdu ir todėl kelia pavojų nukentėjusiųjų socialinei apsaugai. Vokietijos pensijų draudimas savo ataskaitose nurodė, kad parama invalidumo pensijoms yra būtina siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamas grupes.

Apibendrinant galima teigti, kad netinkamas pasirengimas nedarbingumo rizikai yra ne tik individualus iššūkis, bet ir socialinis poveikis. Didesnis informuotumas ir prevencinės priemonės yra būtinos siekiant šviesti gyventojus apie riziką ir skatinti finansinį saugumą.