Apgaulė draudžiant: Kylio sprendimas šokiruoja prekybininkus!
Kibernetinis draudimas suteikia apsaugą nuo atakų, tačiau neteisinga informacija gali lemti išmokų atmetimą. LG Kiel sprendimas.
Apgaulė draudžiant: Kylio sprendimas šokiruoja prekybininkus!
Vis daugiau amatų įmonių, ypač mažų ir vidutinių įmonių, tampa kibernetinių nusikaltimų taikiniais. Kibernetinių atakų pasekmės dažnai būna rimtos ir svyruoja nuo veiklos gedimų iki finansinio turto prievartavimo iki rimto duomenų praradimo. Šiame kontekste kibernetinis draudimas tampa vis svarbesnis, nes suteikia apsaugą nuo tokių rizikų. Tačiau potencialūs draudėjai, pirkdami kibernetinį draudimą, privalo pateikti tikslią informaciją, nes neteisinga informacija gali sukelti didelių problemų. Taigi pranešta Amatų lapas kad draudikas gali atsisakyti tenkinti pretenzijas, jei klientas, sudarydamas sutartį, sukčiauja.
Šiuo metu Kylio apygardos teisme nagrinėjama byla iliustruoja melagingos informacijos pasekmes. Kreipdamasis dėl kibernetinio draudimo, klientas nurodė, kad visuose darbo kompiuteriuose įdiegta naujausia programinė įranga, atlikti saugumo atnaujinimai. Iš tikrųjų keli kompiuteriai buvo pasenę ir nebuvo jokios antikenkėjiškos programinės įrangos. Internetinėje parduotuvėje naudojamas kompiuteris su Windows 2008 buvo ypač svarbus, nes jo saugos naujinimų galiojimo laikas jau pasibaigęs. Po kibernetinės atakos veikla buvo laikinai sustabdyta, o draudikas atsisakė išmokėti, todėl kilo bylinėjimasis.
Teismo sprendimas ir pasekmės
Šiuo atveju Kylio apygardos teismas nusprendė, kad draudimo bendrovė neturėjo atlyginti žalos dėl apgaulingo klaidinimo. Esminė informacija apie IT saugumą, kuri buvo būtina norint įvertinti draudimo sutarties riziką, buvo pateikta neteisingai. Atsakingas darbuotojas į anketos klausimus atsakė pakankamai nepasitikrinęs ir apgaule pateikė neteisingą informaciją. Teismas nustatė, kad darbuotojas pats netikrino IT saugumo būklės ir neprisimena, kad būtų užsakęs tokį patikrinimą. Šis sprendimas, priimtas 2024 m. gegužės 23 d. (nuoroda 5 O 128/21), pabrėžia, kad įmonės turi atidžiai tikrinti informaciją apie IT saugą.
Motyvuojant nuosprendį buvo remiamasi Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 123 straipsniu, kuris leidžia ginčyti sutartį dėl apgaulingo klaidingo pateikimo. Nesąžiningos apgaulės atveju sutartis atgaline data tampa negaliojančia, o tai gali turėti rimtų finansinių pasekmių atitinkamai įmonei. Didelio neatsargumo atveju draudikas taip pat galėtų sumažinti žalą, o tai gali dar labiau pabloginti draudėjo padėtį. Todėl draudžiant kibernetinį draudimą patartina į anketos atsakymų patikrinimą įtraukti kelis asmenis, kad visa informacija būtų teisinga.
Potencialūs klientai taip pat turi žinoti, kad pastaraisiais metais draudimo apsaugos reikalavimai išaugo. Jiems dažnai tenka pildyti išsamias rizikos vertinimo anketas, o neteisingi atsakymai gali negrįžtamai pakenkti atsiskaitymui pretenzijos atveju. Išsamios IT saugumo ir jos dokumentacijos žinios yra būtinos kiekvienam amatų verslui, kad nelaimės atveju būtų optimaliai apsaugotas.