ADHD: priežastys, simptomai ir gydymas – kas yra ADHD ir kaip jį diagnozuoti?

ADHD: priežastys, simptomai ir gydymas – kas yra ADHD ir kaip jį diagnozuoti?

ADHD: priežastys, simptomai ir gydymas – kas yra ADHD ir kaip jį diagnozuoti?

įžanga

ADHD reiškia dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimą ir yra neurologinio vystymosi sutrikimas, kuris pirmiausia paveikia vaikus. Tačiau tai gali būti diagnozuojama ir suaugusiems. ADHD turi įtakos asmens gebėjimui išlaikyti dėmesį, kontroliuoti impulsus ir reguliuoti hiperaktyvumą. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime ADHD priežastis, simptomus ir gydymą bei kaip jį diagnozuoti.

ADHD priežastys

Tikslios ADHD priežastys vis dar nežinomos. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinių, neurologinių ir aplinkos veiksnių derinys.

Genetiniai veiksniai

Tyrimai parodė, kad kai kuriais atvejais ADHD pasireiškia šeimose. Jei vienas iš tėvų turi ADHD, yra didesnė tikimybė, kad vaikas taip pat bus paveiktas. Tyrimai parodė, kad tam tikri genai gali būti susiję su ADHD išsivystymu.

Neurologiniai veiksniai

Žmonių, sergančių ADHD, smegenyse buvo rasta skirtumų tam tikrose dėmesiui ir impulsų kontrolei svarbiose srityse. Nustatyta, kad ADHD sergančių žmonių smegenyse yra tam tikrų neurotransmiterių disbalansas, dėl kurio gali atsirasti sutrikimo simptomų.

Aplinkos veiksniai

Nors aplinkos veiksniai nėra pagrindinė ADHD priežastis, jie gali pabloginti simptomus. Tabako dūmų, tam tikrų cheminių medžiagų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu gali padidinti vaikų ADHD išsivystymo riziką.

ADHD simptomai

ADHD simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis, tačiau apskritai galima išskirti tris pagrindines simptomų kategorijas: nedėmesingumą, hiperaktyvumą ir impulsyvumą.

neatidumas

Asmenims, sergantiems ADHD, dažnai sunku sutelkti dėmesį ir išlaikyti dėmesį į užduotį. Esate lengvai išsiblaškęs ir sunkiai susikoncentruojate į smulkmenas. Jiems taip pat sunku laikytis nurodymų ir išlaikyti tvarką.

Hiperaktyvumas

Hiperaktyvumas pasireiškia neramiu ir pernelyg aktyviu elgesiu. Nukentėję asmenys dažnai gali nervintis, nuolat keltis arba negali ramiai atsisėsti. Jie taip pat gali turėti daug fizinės energijos ir jiems gali būti sunku sėdėti vietoje.

impulsyvumas

Impulsyvus elgesys yra dar viena ADHD savybė. Žmonės, sergantys ADHD, dažnai veikia prieš galvodami ir jiems gali būti sunku kontroliuoti savo elgesį. Tai gali sukelti problemų socialinėse situacijose arba mokyklos aplinkoje.

ADHD diagnozė

ADHD diagnozę dažniausiai nustato gydytojas arba psichiatras, įvertinantis paciento ligos istoriją ir simptomus. Norint nustatyti ADHD diagnozę, simptomai turi būti įvairiose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, mokykloje ar namuose, ilgiau nei šešis mėnesius.

Nėra aiškių medicininių tyrimų, kurie galėtų nustatyti ADHD. Vietoj to, simptomams įvertinti gydytojas paprastai naudoja standartizuotus klausimynus ir vertinimo skales. Diagnozė nustatoma remiantis pastebėtu elgesiu ir paciento šeimos narių bei mokytojų pateikta informacija.

ADHD gydymas

ADHD gydymas susideda iš vaistų terapijos, elgesio terapijos ir psichosocialinės paramos derinio.

Vaistų terapija

Stimuliatoriai, tokie kaip metilfenidatas arba amfetaminai, dažnai naudojami ADHD gydymui. Šie vaistai padeda kontroliuoti smegenų veiklą ir mažina simptomus. Tačiau jie gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, apetito praradimą ir miego sutrikimus.

Elgesio terapija

Elgesio terapija siekiama išmokyti sergančiuosius strategijų, kaip valdyti simptomus. Tai gali apimti dėmesingumo gerinimo, impulsų kontrolės ir socialinių įgūdžių ugdymo metodus.

Psichosocialinė parama

Psichosocialinė parama gali būti labai svarbi ADHD sergantiems žmonėms ir jų šeimoms. Tai gali padėti lengviau susidoroti su kasdienio gyvenimo sunkumais ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai gali apimti paramą per konsultacijas, tėvų mokymus ir paramos grupes.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

1. Ar ADHD galima diagnozuoti suaugus?

Taip, ADHD taip pat galima diagnozuoti suaugus. Tačiau simptomai gali skirtis ir laikui bėgant keistis.

2. Ar yra vaistų nuo ADHD?

Nėra žinomo ADHD gydymo, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti sergantiesiems kontroliuoti simptomus ir sėkmingai gyventi.

3. Ar vien psichoterapinių metodų pakanka ADHD gydyti?

Vien psichoterapinių metodų dažnai nepakanka ADHD gydyti. Įrodyta, kad vaistų terapijos ir elgesio terapijos derinys yra veiksmingas.

4. Kaip ADHD gali paveikti kasdienį mokyklos gyvenimą?

ADHD gali turėti didelės įtakos kasdieniam mokyklos gyvenimui, nes paveiktiems vaikams dažnai sunku susikaupti, sekti nurodymus ir ramiai sėdėti. Tai gali lemti prastus akademinius rezultatus ir socialines problemas.

5. Ar ADHD gali išnykti suaugus?

ADHD paprastai neišnyksta suaugus, tačiau simptomai laikui bėgant gali keistis ir galbūt sumažėti.

Išvada

ADHD yra neurologinio vystymosi sutrikimas, paveikiantis dėmesį, impulsų kontrolę ir hiperaktyvumą. Tikslios ADHD priežastys nežinomos, tačiau manoma, kad tam įtakos gali turėti genetiniai, neurologiniai ir aplinkos veiksniai. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti sergantiesiems kontroliuoti savo simptomus ir sėkmingai gyventi. Svarbu suprasti, kad ADHD yra rimtas sutrikimas, kuriam reikia profesionalios pagalbos, o šeimos ir bendruomenės parama yra labai svarbi tiems, kurie serga.