Viskas, ką reikia žinoti apie Wi-Fi: galutinis ateities interneto vadovas

Viskas, ką reikia žinoti apie Wi-Fi: galutinis ateities interneto vadovas

Viskas, ką reikia žinoti apie „Wi-Fi“: galutinis ateities interneto vadovas

Pasaulis tampa vis labiau susijęs, o daiktų internetas pasiekė naujas aukštumas. Šiais laikais „Wi-Fi“ tapo svarbia kasdienio gyvenimo dalimi. Nesvarbu, ar esate namuose, biure ar keliaujate, „Wi-Fi“ leidžia mums belaidžiu būdu pasiekti internetą ir būti prisijungę. Šiame išsamiame vadove atidžiau pažvelgsime į viską, ką reikia žinoti apie „Wi-Fi“, nuo pagrindų iki dabartinių naujų technologijų.

„Wi-Fi“ pagrindai

„Wi-Fi“ reiškia „Wireless Fidelity“ ir yra belaidė technologija, leidžianti įrenginiams prisijungti prie tinklo belaidžiu būdu. Skirtingai nuo tradicinio laidinio ryšio, kuriame naudojamas Ethernet kabelis, „Wi-Fi“ naudoja radijo bangas, kad užmegztų ryšį tarp įrenginio ir belaidžio maršruto parinktuvo. Tai leidžia vartotojams prisijungti prie interneto iš bet kurios „Wi-Fi“ tinklo vietos, kol jie yra maršruto parinktuvo diapazone.

Wi-Fi pirmą kartą buvo sukurtas 1997 m. ir iš pradžių buvo skirtas veikti 2,4 GHz dažniu. Vėliau buvo pridėtas 5 GHz dažnių juostos plotis, kad būtų daugiau kanalų ir geresnis našumas. Šiandien dauguma „Wi-Fi“ tinklų veikia pagal IEEE 802.11 standartą, kuris reguliariai atnaujinamas siekiant pagerinti greitį, diapazoną ir saugumą.

Kaip veikia „Wi-Fi“?

„Wi-Fi“ naudoja radijo bangas duomenims perduoti tarp įrenginių. Šias radijo bangas skleidžia belaidis maršruto parinktuvas ir priima įrenginyje esantis belaidis imtuvas. Belaidis maršrutizatorius yra prijungtas prie plačiajuosčio interneto prieigos, kuri leidžia keistis duomenimis tarp maršrutizatoriaus ir interneto.

Įjungus įrenginį, kuriame veikia „Wi-Fi“, (pvz., nešiojamąjį kompiuterį ar išmanųjį telefoną), jis ieško galimų „Wi-Fi“ tinklų šioje srityje. Kai įrenginys aptinka tinklą, jis prisijungia prie belaidžio maršruto parinktuvo, keisdamasis informacija. Prisijungęs įrenginys gali prisijungti prie interneto belaidžiu ryšiu ir siųsti bei gauti duomenis.

Svarbu pažymėti, kad „Wi-Fi“ įrenginiai turi būti maršrutizatoriaus veikimo zonoje, kad būtų užtikrintas stabilus ryšys. Kuo toliau įrenginys yra nuo maršrutizatoriaus, tuo silpnesnis Wi-Fi signalas ir lėtesnis ryšys. Kliūtys, pvz., sienos ar kiti elektroniniai įrenginiai, taip pat gali turėti įtakos „Wi-Fi“ signalo diapazonui ir veikimui.

Wi-Fi standartai

Kaip minėta anksčiau, dauguma „Wi-Fi“ tinklų yra pagrįsti IEEE 802.11 standartu. Bėgant metams šis standartas buvo kelis kartus kartojamas, siekiant pagerinti „Wi-Fi“ našumą. Štai pagrindiniai „Wi-Fi“ standartai, naudojami daugelyje įrenginių:

802.11b

802.11b buvo pirmasis Wi-Fi standartas ir buvo pristatytas 1999 m. Jis palaikė didžiausią 11 Mbps duomenų perdavimo spartą ir buvo lėtas, palyginti su šiandienos standartais. 802.11b veikia 2,4 GHz dažnių juostoje, kuri yra plačiai naudojama ir jautri trikdžiams.

802.11a

802.11a taip pat buvo pristatytas 1999 m. ir veikia 5 GHz dažnių juostoje. Šis standartas palaiko didesnį maksimalų 54 Mbps duomenų perdavimo spartą ir siūlo geresnį našumą nei 802.11b. Tačiau 802.11a diapazonas yra trumpesnis, palyginti su 802.11b.

802,11g

802.11g buvo pristatytas 2003 m. ir buvo 802.11b evoliucija. Jis veikia 2,4 GHz dažnių juostoje ir siūlo maksimalų 54 Mbit/s duomenų perdavimo greitį, panašų į 802.11a. 802.11g buvo populiarus pasirinkimas daugelyje įrenginių ir vis dar yra kai kuriuose senesniuose įrenginiuose.

802.11n

802.11n buvo pristatytas 2009 m. ir žymiai patobulino ankstesnius standartus. Jis veikia tiek 2,4 GHz, tiek 5 GHz dažnių juostose ir palaiko MIMO (Kelių įvesties kelių išvestis), kad būtų užtikrintas geresnis diapazonas ir perdavimo sparta. 802.11n gali pasiekti maksimalų 600 Mbps duomenų perdavimo spartą ir vis dar plačiai naudojamas.

802.11ac

802.11ac yra naujausias „Wi-Fi“ standartas, pristatytas 2013 m. Jis veikia tik 5 GHz dažnių juostoje ir palaiko MU-MIMO (Kelių vartotojų kelių įėjimų kelių išvesties) naudojimą, kad būtų pagerintas našumas tankiai apgyvendintoje aplinkoje. 802.11ac gali pasiekti maksimalų kelių gigabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą ir idealiai tinka daug pralaidumo reikalaujančioms programoms, pvz., HD vaizdo transliacijai ar internetiniams žaidimams.

Wi-Fi saugumas

Kadangi „Wi-Fi“ yra belaidė technologija, svarbu nepamiršti saugumo. Netinkamos saugos priemonės gali leisti užpuolikams pasiekti jūsų „Wi-Fi“ tinklą ir perimti neskelbtinus duomenis arba naudoti jūsų tinklą neteisėtai veiklai. Štai keletas svarbių saugos funkcijų, kurių reikia nepamiršti:

Šifravimas

Šifravimas yra svarbi „Wi-Fi“ saugumo funkcija. Tai užtikrina, kad jūsų „Wi-Fi“ tinklu siunčiami ir gauti duomenys būtų užšifruoti ir jų negalėtų peržiūrėti ar keisti trečiosios šalys. Šiuo metu dažniausiai naudojamas Wi-Fi tinklų šifravimo protokolas yra WPA2 (Wi-Fi Protected Access 2). Tačiau rekomenduojama naudoti atnaujintą WPA3 protokolą, kai jis yra.

Saugūs slaptažodžiai

Kitas svarbus saugumo aspektas yra tvirtas jūsų „Wi-Fi“ tinklo slaptažodis. Norėdami padidinti tinklo saugumą, naudokite ilgą slaptažodį su raidžių, skaičių ir specialiųjų simbolių deriniu. Venkite paprastų žodžių ar lengvai atspėjamų slaptažodžių, pvz., „123456“ arba „slaptažodis“.

Tinklo slėpimas

Taip pat turite galimybę paslėpti „Wi-Fi“ tinklą. Jei tinklas yra paslėptas, jis nebus rodomas galimų tinklų sąraše. Tai gali sumažinti tikimybę, kad jūsų tinklą atpažins ir užpuls užpuolikai. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad vien šios apsaugos funkcijos nepakanka ir ją reikėtų papildyti kitomis priemonėmis.

Ugniasienė ir su sauga susiję naujinimai

Maršrutizatoriuje ir prie „Wi-Fi“ tinklo prijungtuose įrenginiuose svarbu įjungti ugniasienę. Ugniasienė gali blokuoti įtartiną srautą ir sumažinti atakų riziką. Įsitikinkite, kad reguliariai diegiate maršruto parinktuvo ir įrenginių saugos naujinimus, kad pašalintumėte žinomus pažeidžiamumus.

„Wi-Fi“ ateitis

Belaidės technologijos nuolat tobulėja, o „Wi-Fi“ ateitis atrodo šviesi. Štai keletas įdomių naujų technologijų, kurios ateityje gali būti plačiai paplitusios „Wi-Fi“ tinkluose:

„Wi-Fi“ 6

„Wi-Fi 6“, taip pat žinomas kaip IEEE 802.11ax, yra naujausias „Wi-Fi“ standartas, kurį tikimasi pristatyti ateinančiais metais. „Wi-Fi 6“ siūlo geresnį našumą, didesnį duomenų perdavimo spartą ir geresnį daugelio vienu metu veikiančių įrenginių palaikymą. Tikimasi, kad „Wi-Fi 6“ pirmiausia bus naudojamas aplinkoje, kurioje yra daug įrenginių, pavyzdžiui, biuruose, prekybos centruose ir stadionuose.

Wi-Fi 6E

„Wi-Fi 6E“ yra „Wi-Fi 6“ plėtinys ir reiškia „Wi-Fi“ naudojimą 6 GHz dažnių juostoje. „Wi-Fi 6E“ įdiegimas suteikia papildomų kanalų ir pagerina našumą, nes 6 GHz dažnių juosta yra mažiau užimta nei 2,4 GHz ir 5 GHz juostos. „Wi-Fi 6E“ užtikrina didesnį greitį ir geresnį našumą įrenginiuose, kurie palaiko 6 GHz dažnių juostą.

Tinkliniai tinklai

Tinkliniai tinklai yra nauja technologija, kai keli Wi-Fi prieigos taškai yra sujungti kartu, kad būtų užtikrinta didesnė aprėptis ir geresnis tinklo veikimas. Tinkliniai tinklai gali būti diegiami dideliuose namuose, biuruose ar viešose vietose, kad būtų užtikrintas sklandus Wi-Fi aprėptis. Šie tinklai automatiškai prisitaiko, kad užtikrintų optimalų ryšį ir mažą perkrovą.

Išvada

„Wi-Fi“ suformavo ateities internetą, leidžiantį prisijungti prie belaidžio ryšio bet kur. Nuo „Wi-Fi“ technologijos pagrindų iki naujausių pokyčių, pvz., „Wi-Fi 6“ ir tinklinio tinklo, šiame vadove aprašėme viską, ką reikia žinoti apie „Wi-Fi“. Nepamirškite laikytis saugos rekomendacijų, kad apsaugotumėte „Wi-Fi“ tinklą nuo atakų. Tobulėjant technologijoms, „Wi-Fi“ tikrai taps dar greitesnis, patikimesnis ir platesnis, kad atitiktų mūsų ryšio poreikius.