Tuberkuliozė: priežastys, simptomai ir prevencija – viskas, ką reikia žinoti apie šią užkrečiamą infekcinę ligą

Tuberkuliozė: priežastys, simptomai ir prevencija – viskas, ką reikia žinoti apie šią užkrečiamą infekcinę ligą

Tuberkuliozė: priežastys, simptomai ir prevencija – viskas, ką reikia žinoti apie šią užkrečiamą infekcinę ligą

Įvadas

Tuberkuliozė yra plačiai paplitusi užkrečiama infekcinė liga, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis bakterija. Jis pirmiausia pažeidžia plaučius, bet gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip inkstai, smegenys ir kaulai. Šiame straipsnyje sužinosite viską apie tuberkuliozės priežastis, simptomus ir prevencijos priemones.

Priežastys

Tuberkulioze dažniausiai užsikrečiama kvėpavimo takų lašeliais. Kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi ar kalba, bakterijos gali išplisti į orą ir jas įkvėpti kiti. Didelis perpildymas, prasta ventiliacija ir netinkama higiena skatina ligos plitimą.

Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas, kuris kontaktuoja su bakterija, neišvengiamai susirgs tuberkulioze. Daugumos žmonių, kurių imuninė sistema yra sveika, organizmas gali turėti bakterijų ir užkirsti kelią ligai vystytis. Tačiau tokie veiksniai kaip susilpnėjusi imuninė sistema, prasta mityba, ŽIV infekcija ar diabetas gali padidinti riziką susirgti tuberkulioze.

Simptomai

Tuberkuliozės simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeisto organo. Plaučių tuberkuliozė, dažniausia ligos forma, paprastai pasireiškia šiais simptomais:

– užsitęsęs kosulys, trunkantis dvi savaites ar ilgiau
- Skrepliai, kuriuose gali būti kraujo arba gleivių
– Krūtinės skausmas
– Dusulys arba dusulys
– Svorio metimas
– Apetito praradimas
- Nuovargis ir bendras negalavimas
– Naktinis prakaitavimas
- Karščiavimas

Ekstrapulmoninės tuberkuliozės, kuri pažeidžia kitus organus, simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeisto organo. Pavyzdžiui, inkstų tuberkuliozė gali sukelti skausmą šonuose ir kraują šlapime, o centrinės nervų sistemos tuberkuliozė gali sukelti galvos skausmą, sumišimą ir neurologines problemas.

diagnozė

Tuberkuliozės diagnozė paprastai apima medicininių tyrimų ir tyrimų derinį. Kai kurie dažniausiai naudojami testai yra šie:

– Odos testas (tuberkulino odos testas): taip pat žinomas kaip Mantoux testas, šis testas atliekamas įšvirkščiant nedidelį tuberkuliozės antigeno kiekį į odą ir tikrinant reakciją. Teigiama reakcija rodo, kad organizmas kontaktavo su bakterija, bet nebūtinai reiškia, kad žmogus serga.
– Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai: rentgeno spinduliai gali padėti aptikti aktyvios tuberkuliozės požymius plaučiuose.
– Skreplių mėginys: paimamas skreplių mėginys ir tiriamas laboratorijoje, ar nėra Mycobacterium tuberculosis.
– Kraujo tyrimai: yra įvairių kraujo tyrimų, kuriais galima diagnozuoti tuberkuliozės infekciją arba stebėti gydymo eigą.

Gydymas

Tuberkuliozės gydymas paprastai apima antibiotikų derinį ilgą laiką. Svarbu nuosekliai vartoti paskirtus vaistus ir laikytis siūlomo gydymo plano, kad bakterijos visiškai pašalintos ir infekcija neplistų. Jei gydymas nebus atliktas tinkamai, kyla pavojus, kad bakterijos taps atsparios, o tuberkuliozę bus sunkiau gydyti.

Gydant tuberkuliozę taip pat svarbu užkirsti kelią infekcijos plitimui. Tai galima pasiekti laikantis geros higienos praktikos, pvz., užsidengti burną kosint ar čiaudint, reguliariai plauti rankas ir vengti artimo kontakto su užsikrėtusiais žmonėmis.

Prevencija

Geriausias būdas išvengti tuberkuliozės yra prevencija. Štai keletas svarbių prevencinių priemonių:

– Vakcinacija: yra vakcinacija nuo tuberkuliozės, žinoma kaip BCG vakcinacija. Ši vakcinacija gali sumažinti sunkių ligos formų riziką vaikams. Tačiau svarbu pažymėti, kad BCG vakcinacija nėra 100% efektyvi ir neužtikrina visiškos apsaugos.
– Ankstyvas infekcijų nustatymas ir gydymas: žmonės, kurie artimai bendrauja su tuberkulioze sergančiais žmonėmis arba kuriems pasireiškia ligos simptomai, turėtų kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.
– Higienos praktika: Reguliarus rankų plovimas, ypač prieš valgį arba po kontakto su galimai užkrėstais paviršiais, gali padėti sumažinti tuberkuliozės perdavimo riziką. Kosint ar čiaudint užsidengę burną servetėle ar alkūne taip pat galite sumažinti bakterijų plitimą.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

1. Kaip užsikrečiama tuberkulioze?
Tuberkulioze dažniausiai užsikrečiama kvėpavimo takų lašeliais. Kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi ar kalba, bakterijos pasklinda ore ir jas gali įkvėpti kiti žmonės.

2. Kokius organus gali pažeisti tuberkuliozė?
Tuberkuliozė gali pažeisti plaučius (plaučių tuberkuliozė) ir kitus organus, tokius kaip inkstai, smegenys ir kaulai (neplaučių tuberkuliozė).

3. Kaip diagnozuojama tuberkuliozė?
Tuberkuliozės diagnozė atliekama atliekant medicininius tyrimus ir tyrimus, įskaitant odos tyrimus, rentgeno spindulius, skreplių mėginius ir kraujo tyrimus.

4. Kaip gydoma tuberkuliozė?
Tuberkuliozė paprastai gydoma antibiotikų deriniu ilgą laiką. Norint visiškai pašalinti bakterijas, svarbu nuosekliai vartoti paskirtus vaistus.

5. Kaip galima išvengti tuberkuliozės?
Tuberkuliozės prevencija apima tokias priemones kaip skiepijimas, ankstyvas infekcijų nustatymas ir gydymas bei geros higienos praktikos, pvz., reguliarus rankų plovimas ir burnos uždengimas kosint ar čiaudint.

Išvada

Tuberkuliozė yra rimta užkrečiama infekcinė liga, plačiai paplitusi visame pasaulyje. Jis gali paveikti įvairius organus ir sukelti įvairius simptomus. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią ligos plitimui. Vakcinacija ir geros higienos praktika gali sumažinti infekcijos riziką. Svarbu žinoti ir turėti daug žinių apie tuberkuliozę, kad būtų išvengta jos užsikrėtimo ir suvaldyti jos plitimą.