Kas yra aneurizma? Viskas, ką reikia žinoti apie tai!

Kas yra aneurizma? Viskas, ką reikia žinoti apie tai!

Kas yra aneurizma? Viskas, ką reikia žinoti apie tai!

Aneurizma yra nenormalus arterijos išsiplėtimas arba išsipūtimas, kurį sukelia kraujagyslės sienelės susilpnėjimas. Tai rimta būklė, kai kuriais atvejais galinti sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Šiame straipsnyje aptarsime viską apie aneurizmas, įskaitant jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos priemones.

Aneurizmų priežastys

Aneurizmos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena dažniausių priežasčių yra aterosklerozė – liga, kai arterijų sienelėse kaupiasi apnašos. Šios nuosėdos gali susilpninti sienas ir sukelti iškilimą. Genetiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes tam tikros aneurizmų rūšys gali atsirasti šeimose. Be to, traumos, infekcijos ir uždegimai gali sukelti aneurizmą.

Aneurizmų tipai

Yra įvairių tipų aneurizmų, įskaitant:

1. Pilvo aortos aneurizma (BAA): tai dažniausiai pasitaikanti aneurizma ir atsiranda pagrindinėje pilvo arterijoje. Ji daugiausia paveikia vyresnio amžiaus žmones ir dažnai gali būti besimptomė, kol įvyksta plyšimas.

2. Smegenų aneurizma: Šio tipo aneurizma atsiranda smegenų kraujagyslėse. Tai gali sukelti tokius simptomus kaip stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai ir neurologiniai sutrikimai.

3. Kylančioji aortos aneurizma: ši aneurizma paveikia kylančiąją aortą ir gali sukelti tokius simptomus kaip krūtinės skausmas ir dusulys.

4. Periferinė aneurizma: ši aneurizma pažeidžia periferines arterijas, tokias kaip rankos ir kojos.

Aneurizmų simptomai

Aneurizmos simptomai gali skirtis priklausomai nuo tipo ir dydžio. Mažos aneurizmos dažnai lieka besimptomės ir atsitiktinai aptinkamos medicininės apžiūros metu. Esant didesnėms aneurizmoms, gali pasireikšti šie simptomai:

– Pulsuojantis arterijos patinimas arba gumbas.
- Skausmas ar diskomfortas aneurizmos srityje.
– Spaudimo ar pulsavimo pojūtis pilvo ertmėje (esant pilvo aortos aneurizmai).
– Galvos skausmas, regos sutrikimai arba neurologiniai simptomai (esant smegenų aneurizmai).
– Krūtinės skausmas arba dusulys (jei yra kylančiosios aortos aneurizma).

Svarbu pažymėti, kad ne visos aneurizmos sukelia simptomus, ypač ankstyvosiose stadijose. Reguliarus medicininis patikrinimas gali padėti anksti nustatyti aneurizmą.

Aneurizmų diagnostika

Aneurizmos diagnozė gali būti atliekama naudojant įvairius vaizdavimo metodus. Tai apima:

1. Ultragarsas: atliekant šią neinvazinę procedūrą arterijų vaizdams sukurti naudojamos garso bangos. Paprastai tai yra pirmasis tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti aneurizmą.

2. Kompiuterinė tomografija (KT): KT skenavimas naudoja rentgeno spindulius, kad būtų sukurti išsamūs kūno skerspjūvio vaizdai. Šis metodas yra labai naudingas nustatant aneurizmos dydį ir tikslią vietą.

3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT naudoja stiprų magnetinį lauką ir radijo bangas, kad būtų gauti išsamūs kūno vaizdai. Tai gali padėti tiksliai įvertinti aneurizmas.

4. Angiografija: šios procedūros metu į arterijas įšvirkščiamas kontrastinis dažiklis, po kurio atliekama rentgeno spinduliuotė. Tai leidžia tiksliai vizualizuoti kraujagysles ir gali būti naudinga planuojant chirurginį gydymą.

Aneurizmų gydymas

Aneurizmų gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip aneurizmos dydis, tipas ir paciento individuali sveikatos būklė. Kai kuriais atvejais aneurizma gali būti stebima tol, kol ji nesukelia simptomų arba nepadidėja. Esant didesnėms aneurizmoms arba toms, kurioms gresia plyšimas, gali būti svarstomos šios gydymo galimybės:

1. Chirurginis taisymas: tai apima aneurizmos pašalinimą ir kraujagyslių protezo arba stento įdėjimą, kad būtų atkurta normali kraujo tekėjimo kryptis.

2. Endovaskulinis gydymas: taikant šią minimaliai invazinę techniką, kateteris per kraujagysles įvedamas į aneurizmą. Ten dedamas metalinis tinklelis, dar vadinamas stentu arba spirale, kad stabilizuotų aneurizmą ir neleistų jai plyšti.

3. Vaistų terapija: kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas gydymas vaistais siekiant sumažinti kraujospūdį arba užkirsti kelią tolesniam aneurizmos augimui.

Aneurizmų prevencija

Nors nėra konkretaus metodo, kaip visiškai išvengti aneurizmų, tam tikros priemonės gali sumažinti riziką. Tai apima:

1. Mesti rūkyti: rūkymas yra vienas iš pagrindinių aneurizmų rizikos veiksnių. Mesti rūkyti gali žymiai sumažinti riziką.

2. Sveika mityba: subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų, gali padėti sumažinti aterosklerozės riziką.

3. Reguliarus fizinis aktyvumas: aktyvus gyvenimas ir reguliari mankšta gali pagerinti kraujagyslių sveikatą ir sumažinti aneurizmų riziką.

4. Kontroliuokite kraujospūdį ir cholesterolį: aukštas kraujospūdis ir didelis cholesterolio kiekis yra aneurizmų rizikos veiksniai. Reguliarus šių verčių stebėjimas ir kontrolė gali padėti sumažinti riziką.

Dažnai užduodami klausimai

Ar aneurizma gali plyšti pati?

Taip, aneurizma gali plyšti pati, ypač jei ji didelė arba kraujagyslės sienelėje susidaro plyšimas. Jei taip atsitiks, gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas, todėl reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ar aneurizma yra paveldima?

Tam tikri aneurizmų tipai gali pasireikšti šeimose, o tai rodo genetinius veiksnius. Jei jūsų šeimoje yra buvę aneurizmų, patartina reguliariai tikrintis, kad būtų galima anksti nustatyti bet kokius arterijų pokyčius.

Ar aneurizma gali praeiti savaime?

Apskritai aneurizmos savaime nepraeina. Gydymas priklauso nuo paciento dydžio, tipo ir individualios sveikatos būklės. Svarbu glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju, kad nustatytų geriausią veiksmų būdą.

Išvada

Aneurizma yra rimta būklė, dėl kurios reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Norint gauti geriausią įmanomą priežiūrą, svarbu suprasti priežastis, simptomus, diagnostikos procedūras, gydymo galimybes ir prevencines priemones. Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, galima sumažinti rimtų komplikacijų, tokių kaip plyšimas ir kraujavimas, riziką. Jei nerimaujate arba pastebėjote aneurizmos simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.