Kas yra normalus pulsas? Viskas, ką reikia žinoti apie širdies ritmą

Kas yra normalus pulsas? Viskas, ką reikia žinoti apie širdies ritmą

Kas yra normalus pulsas? Viskas, ką reikia žinoti apie širdies ritmą.

Pulsas, taip pat žinomas kaip širdies susitraukimų dažnis, yra svarbus širdies sveikatos rodiklis. Tai širdies plakimų skaičius per minutę. Normalus širdies susitraukimų dažnis skiriasi priklausomai nuo amžiaus, fizinio pasirengimo lygio ir kitų individualių veiksnių. Šiame straipsnyje mes išsamiai kalbėsime apie pulso svarbą, skirtingus pulso diapazonus ir poveikį sveikatai.

Kodėl pulsas yra svarbus?

Pulsas yra svarbus širdies sveikatos rodiklis. Tai suteikia supratimo apie širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją ir padeda nustatyti galimus sutrikimus ar anomalijas. Normalus pulsas reiškia, kad širdis veikia efektyviai ir paskirsto pakankamai deguonies bei maistinių medžiagų visame kūne.

Kaip matuojamas pulsas?

Pulsas gali būti matuojamas įvairiais būdais, tačiau labiausiai paplitęs metodas yra apčiuopti pulsą toje kūno vietoje, kur arterija yra arti odos paviršiaus. Dažniausiai naudojamos pulso tyrimo vietos yra riešas (radialinis pulsas), kaklas (miego arterija) ir kirkšnis (kirkšnies arterija). Matavimas paprastai atliekamas pirštais, lengvai spaudžiant arteriją ir skaičiuojant širdies plakimą.

Kas yra normalus pulsas?

Normalus širdies susitraukimų dažnis skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir fizinio pasirengimo lygio. Suaugusiųjų vidutinis širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Vaikų pulsas paprastai būna šiek tiek didesnis ir gali būti nuo 70 iki 120 dūžių per minutę, priklausomai nuo jų amžiaus. Kūdikių pulsas paprastai būna dar didesnis – nuo ​​100 iki 160 dūžių per minutę.

Kokie veiksniai turi įtakos pulsui?

Pulsą gali paveikti įvairūs veiksniai, įskaitant:

1. Fizinio pasirengimo lygis: reguliariai sportuojančių ir geros fizinės formos žmonių širdies ritmas ramybės būsenoje paprastai būna mažesnis.

2. Amžius: senstant širdies susitraukimų dažnis tampa šiek tiek didesnis.

3. Fizinis aktyvumas: fizinio aktyvumo metu širdies susitraukimų dažnis padažnėja, nes širdis turi pumpuoti daugiau kraujo, kad aprūpintų organizmą pakankamai deguonimi.

4. Stresas: stresas gali laikinai padidinti širdies ritmą.

Pulso diapazonai ir jų reikšmė

Pulsą galima suskirstyti į skirtingas sritis, kurios turi skirtingas reikšmes, priklausomai nuo aktyvumo lygio ir treniruočių tikslo. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių impulsų diapazonų:

1. Širdies ritmas ramybės būsenoje: širdies ritmas ramybės būsenoje matuojamas, kai žmogus yra visiškai atsipalaidavęs ir nevykdo jokios fizinės veiklos. Žemas širdies ritmas ramybės būsenoje paprastai yra geros širdies sveikatos ir tinkamumo požymis.

2. Riebalų deginimo diapazonas: šis pulso diapazonas dažnai yra skirtas žmonėms, kurie nori numesti svorio. Šiame diapazone širdis dirba vidutinio intensyvumo, todėl kūnas efektyviai degina riebalus.

3. Aerobinė treniruotė: šis širdies ritmo diapazonas yra šiek tiek didesnis už riebalų deginimo diapazoną ir dažnai rekomenduojamas ištvermės treniruotėms. Širdis dirba didesniu intensyvumu, todėl pagerėja širdies ir kraujagyslių sistemos būklė.

4. Anaerobinė treniruotė: šis pulso diapazonas yra artimas maksimaliam širdies susitraukimų dažniui ir rekomenduojamas intensyvioms intervalinėms treniruotėms arba didelio poveikio sportui. Širdis dirba dideliu intensyvumu ir treniruoja organizmo anaerobinį pajėgumą.

Nenormalaus širdies susitraukimų dažnio pasekmės

Nenormalus širdies susitraukimų dažnis gali rodyti įvairias sveikatos problemas. Štai keletas pavyzdžių:

1. Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis (tachikardija): didelis širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje, viršijantis 100 dūžių per minutę, gali rodyti pagrindinę sveikatos būklę, pvz., hipertirozę, širdies ligą ar stresą. Ilgalaikė tachikardija gali padidinti širdies ligų riziką.

2. Žemas širdies susitraukimų dažnis (bradikardija): žemas širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje, mažesnis nei 60 dūžių per minutę, gali reikšti širdies sutrikimą, pvz., bradikardiją arba sutrikusią elektros signalizaciją. Kai kuriais atvejais bradikardija gali sukelti problemų ir sumažinti kraujo tekėjimą į kūną.

3. Nereguliarus pulsas: nereguliarus pulsas, taip pat žinomas kaip aritmija, gali rodyti širdies aritmijas. Kai kurios aritmijos yra nekenksmingos, o kitoms gali prireikti rimtos medicininės intervencijos.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Klauskite:Kaip išmatuoti pulsą namuose?
Atsakymas:Pulsą galite išmatuoti namuose uždėję du pirštus ant riešo arterijos ir skaičiuodami širdies plakimą. Skaičiuokite vienos minutės dūžius arba padauginkite dūžių skaičių per 15 sekundžių iš keturių, kad nustatytumėte pulsą per minutę.

Klauskite:Ar dažnas pulsas yra normalus fizinio krūvio metu?
Atsakymas:Taip, širdies susitraukimų dažnio padidėjimas mankštos metu yra normalus ir svarbus norint patenkinti papildomą deguonies ir maistinių medžiagų poreikį organizmui. Širdies susitraukimų dažnis paprastai padažnėja per kelias minutes nuo fizinės veiklos pradžios.

Klauskite:Ar stresas gali paveikti jūsų širdies ritmą?
Atsakymas:Taip, stresas gali laikinai padidinti jūsų širdies ritmą. Kūnas reaguoja į stresą išskirdamas hormonus, kurie pagreitina širdies plakimą.

Išvada

Širdies susitraukimų dažnis yra svarbus žmogaus širdies sveikatos ir bendro fizinio pasirengimo rodiklis. Normalus suaugusiųjų pulsas ramybės būsenoje yra nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Širdies susitraukimų dažnį gali paveikti įvairūs veiksniai, įskaitant amžių, kūno rengybos lygį, fizinį aktyvumą ir stresą. Svarbu žinoti savo pulsą ir pasikonsultuoti su gydytoju, jei nukrypimai nuo normos išlieka.