Kas yra įvardis? Išsami įžanga ir apžvalga

Kas yra įvardis? Išsami įžanga ir apžvalga

Kas yra įvardis? Išsami įžanga ir apžvalga

Įvardis yra žodis, naudojamas daiktavardiui pakeisti arba pakeisti. Tai svarbi kalbos dalis ir atlieka lemiamą vaidmenį sakinio struktūroje bei komunikacijoje. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į įvardžius, sužinosime apie skirtingus jų tipus ir suprasime jų vartojimą.

1. Įvardžių apibrėžimas

Įvardis yra žodis, vartojamas vietoje daiktavardžio ar frazės. Jis vartojamas kalbant apie asmenį, objektą, idėją ar daiktą, tiesiogiai jo neįvardijant. Įvardžiai vartojami siekiant išvengti pasikartojančių posakių ir supaprastinti sakinio struktūrą.

2. Įvardžių rūšys

a) Asmenvardžiai

Asmeniniai įvardžiai vartojami kalbant apie žmones. Jie gali būti ir subjekte, ir objekte. Asmeninių įvardžių pavyzdžiai yra „aš“, „tu“, „jis“, „ji“ ir „tai“.

b) Posesyviniai įvardžiai

Turintys įvardžiai rodo nuosavybę arba priklausymą. Jie nurodo, kam kažkas priklauso. Turinčių įvardžių pavyzdžiai yra „mano“, „tavo“, „jo“, „jų“, „mūsų“ ir „jų“.

c) parodomieji įvardžiai

Demonstraciniai įvardžiai reiškia žmones, daiktus ar idėjas, atsižvelgiant į jų erdvinį ar laiko atstumą. Rodomųjų įvardžių pavyzdžiai yra „tai“, „šie“, „tai“, „tie“, „tie“ ir „tie“.

d) giminingi įvardžiai

Santykiniai įvardžiai naudojami sakiniams ar sakinio dalims sujungti ir informacijai apie daiktavardį ar įvardį pridėti. Įvedate santykinę sąlygą. Santykinių įvardžių pavyzdžiai yra „the“, „them“, „hat“, „which“ ir „which“.

e) Klausiamieji įvardžiai

Klausiamieji įvardžiai naudojami klausimams užduoti ir informacijai gauti. Jie klausia apie žmones, daiktus, savybes ir tt. Tariamieji įvardžiai yra „kas“, „kas“, „kas“ ir „kaip“.

f) Refleksiniai įvardžiai

Refleksiniai įvardžiai naudojami norint išreikšti, kad veiksmas atspindi tą patį asmenį ar daiktą. Paprastai jie baigiasi „-self“ arba „-selves“. Refleksinių įvardžių pavyzdžiai yra „aš“, „pats“, „mes“ ir „pats“.

g) Neapibrėžtiniai įvardžiai

Neapibrėžti įvardžiai reiškia neapibrėžtus žmones ar daiktus. Jie yra bendri, o ne konkretūs. Neapibrėžtų įvardžių pavyzdžiai yra „kažkas“, „kažkas“, „niekas“, „visi“, „mažai“ ir „kai kurie“.

3. Įvardžių vartojimas

Įvardžiai naudojami įvairiose situacijose, kad kalba būtų aiškesnė ir veiksmingesnė. Štai keletas naudojimo pavyzdžių:

– Užuot sakę: „Petras eina į mokyklą“, galite pasakyti: „Jis eina į mokyklą“, kur įvardis „jis“ pakeičia daiktavardį „Petras“.

– Užuot sakę: „Tai Marijos automobilis“, galite pasakyti: „Tai jos automobilis“, kur savininko įvardis „ji“ nurodo Marijos nuosavybės teisę.

– Užuot sakę: „Ši katė miela“, galite pasakyti: „Ši katė miela“, o parodomasis įvardis „tai“ nurodo asmenį ar daiktą.

4. Dažniausiai užduodami klausimai

a) Kodėl įvardžiai svarbūs?

Įvardžiai yra svarbūs, kad kalba būtų veiksmingesnė ir elegantiškesnė. Jie padeda išvengti pasikartojančių posakių ir supaprastina sakinio struktūrą. Vartojant įvardžius lengviau skaityti ir suprasti tekstus.

b) Kaip atmetami įvardžiai?

Įvardžiai atmetami į didžiąsias ir mažąsias raides, skaičių ir lytį. Deklinacija priklauso nuo jos gramatinio konteksto sakinyje. Pavyzdžiui, asmeniniai įvardžiai atmetami atsižvelgiant į daiktavardžio, į kurį jie nurodo, didžiąją ir mažąją raidę.

c) Ar vokiečių kalboje yra lyties atžvilgiu neutralių įvardžių?

Taip, vokiečių kalboje yra lyties atžvilgiu neutralių įvardžių. To pavyzdžiai yra „tai“, „vyras“ ir lyties žvaigždutė, naudojama žodžių dariniuose, pvz., „mokytojas“.viduje“ arba „studentair“.

Išvada

Įvardžiai yra svarbus kalbos komponentas, padedantis supaprastinti sakinio struktūrą ir pagerinti bendravimą. Jie pakeičia daiktavardžius, iliustruoja turėjimą, nurodo artumą ar atstumą ir prideda informacijos. Supratimas ir taisyklingas įvardžių vartojimas pagerina rašymo ir kalbėjimo įgūdžius, o bendra kalbos eiga tampa patogesnė.