Kas yra Endometriozė? Priežastys, simptomai ir gydymas trumpai

Kas yra Endometriozė? Priežastys, simptomai ir gydymas trumpai

Kas yra Endometriozė? Priežastys, simptomai ir gydymas trumpai

Endometriozė yra lėtinė liga, kuria serga vaisingo amžiaus moterys. Esant tokiai būklei audinys, kuris paprastai iškloja gimdą, auga už gimdos ribų. Šie augliai vadinami endometriotiniais pažeidimais ir gali atsirasti įvairiose dubens vietose, įskaitant kiaušides, kiaušintakius, pilvaplėvę ir šlapimo pūslę. Jie netgi gali plisti į kitus organus, tokius kaip žarnynas ar šlapimo pūslė.

Tiksli endometriozės priežastis dar nėra žinoma, tačiau yra įvairių teorijų ir su šia liga susijusių rizikos veiksnių. Viena teorija teigia, kad menstruacijų metu dalis menstruacinio kraujo išsiskiria atgal per kiaušintakius į dubenį, o ne iš kūno. Tada šios endometriumo ląstelės gali prilipti prie įvairių dubens ertmės vietų ir elgtis kaip gimdos gleivinė.

Taip pat yra genetinių veiksnių, galinčių padidinti endometriozės riziką. Jei artimi giminaičiai, pavyzdžiui, mama ar sesuo, taip pat serga endometrioze, moteris pati dažniau susirgs šia liga. Hormoninis disbalansas, pvz., padidėjęs estrogenų kiekis, taip pat gali paskatinti endometriozės pažeidimų augimą.

Endometriozės simptomai

Endometriozės simptomai kiekvienai moteriai gali skirtis ir dažnai yra susiję su ligos sunkumu. Kai kurioms moterims simptomai gali būti tik lengvi arba jų visai nėra, o kitos gali patirti didelį diskomfortą ir apribojimus.

Dažni endometriozės simptomai gali būti:

- Gausus ir skausmingas menstruacinis kraujavimas
– Skausmas pilvo apačioje, atsirandantis menstruacijų ir (arba) lytinių santykių metu
– Skausmingas šlapinimasis ar tuštinimasis menstruacijų metu
- Lėtinis pilvo ar nugaros skausmas ne mėnesinių metu
- Pykinimas ir vėmimas menstruacijų metu
- Nevaisingumas arba sunkumas pastoti

Svarbu, kad moterys, įtarusios endometriozę, kreiptųsi į gydytoją, kad aptartų simptomus ir gautų teisingą diagnozę.

Diagnozė ir gydymas

Diagnozuoti endometriozę gali būti sudėtinga, nes simptomus galima supainioti su kitomis ligomis, tokiomis kaip mėnesinių skausmas ar dirgliosios žarnos sindromas. Norėdami nustatyti tikslią diagnozę, gydytojas surinks išsamią ligos istoriją ir taikys įvairias diagnostikos procedūras.

Plačiai naudojamas endometriozės diagnostikos metodas yra laparoskopija. Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu į dubenį įkišamas plonas vamzdelis su kamera (laparoskopu), siekiant nustatyti ir pašalinti endometriumo pažeidimus.

Endometriozės gydymo galimybės skiriasi priklausomai nuo ligos sunkumo, simptomų ir individualių paciento poreikių. Lengvais atvejais gali pakakti skausmą malšinančio gydymo nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU).

Sunkesniais atvejais gali būti skiriamas hormoninis gydymas, pvz., geriamųjų kontraceptikų, GnRH agonistų ar progestinų vartojimas, siekiant slopinti endometriumo pažeidimų augimą ir palengvinti simptomus.

Kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos siekiant pašalinti endometriozės pažeidimus arba atkurti pažeistus organus. Ypatingais atvejais gali būti svarstoma histerektomija (gimdos pašalinimas).

Svarbu pažymėti, kad šiuo metu nėra išgydoma endometriozė, tačiau simptomus galima veiksmingai kontroliuoti tinkamai gydant.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

K: Ar endometriozė yra pavojinga liga?

A: Endometriozė yra lėtinė liga, kuri gali turėti rimtą poveikį gyvenimo kokybei. Nors pati endometriozė retai kelia pavojų gyvybei, nuolatinis skausmas ir kiti simptomai gali sukelti didelę negalią.

K: Ar endometriozė gali sukelti nevaisingumą?

A: Taip, endometriozė gali sukelti nevaisingumą. Skaičiuojama, kad maždaug trečdaliui moterų, sergančių endometrioze, sunku pastoti.

K: Ar galiu sumažinti savo tikimybę susirgti endometrioze?

A: Nėra būdo visiškai pašalinti endometriozės riziką. Tačiau rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų mankštą ir streso valdymą, kad būtų skatinama bendra savijauta.

Kl.: Ar galima neskausmingai menstruacijų metu, jei sergate endometrioze?

A: Taip, gali būti, kad kai kurios endometrioze sergančios moterys menstruacijų metu nejaučia skausmo arba jaučia labai nedidelį skausmą. Simptomų sunkumas gali labai skirtis kiekvienai moteriai.

K: Ar endometriozės simptomai gali pasireikšti po menopauzės?

A: Ne, endometriozės simptomai paprastai nepasireiškia po menopauzės, nes keičiasi hormonų lygis ir turi įtakos endometriozės pažeidimų augimui.

Išvada

Endometriozė yra lėtinė liga, kuria serga vaisingo amžiaus moterys ir kuriai būdingas endometriumo audinio augimas už gimdos ribų. Nors tiksli priežastis vis dar nežinoma, yra įvairių teorijų ir rizikos veiksnių, siejamų su endometriozės išsivystymu.

Endometriozės simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažni požymiai yra gausios ir skausmingos mėnesinės, dubens skausmas, šlapinimosi ar tuštinimosi problemos menstruacijų metu. Norint tiksliai diagnozuoti, dažnai reikalinga laparoskopija.

Endometriozės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir individualių simptomų. Galimi įvairūs variantai – nuo ​​skausmą malšinančių vaistų iki hormonų terapijos ar chirurginių procedūrų. Svarbu, kad paveiktos moterys pasikalbėtų su gydytoju apie savo simptomus ir gydymo galimybes.

Nors šiuo metu nėra išgydoma endometriozė, tinkamai gydant simptomus galima veiksmingai kontroliuoti, kad pagerėtų sergančių moterų gyvenimo kokybė.