Dabartiniai infliacijos pokyčiai euro zonoje ir pasekmės finansų politikai

Dabartiniai infliacijos pokyčiai euro zonoje ir pasekmės finansų politikai

Remiantis ataskaita, kurią pateikė amp.dw.com, spalį infliacija euro zonoje vėl susilpnėjo ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus metus. Metinis infliacijos lygis sumažėjo iki 2,9 procento nuo ankstesnio 4,3 procento. Tai pirmas kartas nuo 2021 metų vasaros, kai infliacijos lygis euro zonoje nesiekia trijų procentų ribos.

Vokietijoje infliacijos lygis spalio mėnesį buvo 3,0 proc., šiek tiek didesnis nei euro zonos vertė. Nepaisant to, euro zonoje akivaizdūs skirtumai – viena vertus, Kroatija (6,7 proc.) ir Slovakija (7,8 proc.), o iš kitos – Nyderlandai (minus 1,0 proc.) ir Belgija (minus 1,7 proc.).

Nepaisant nuosmukio, Europos centrinio banko (ECB) vidutinės trukmės dviejų procentų infliacijos tikslas vis dar viršijamas. Dėl to „paskutinė mylia“ prieš infliacijos tikslą gali tapti iššūkiu ECB, ypač atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukį.

Remiantis apklausa, dauguma ekonomistų nesitiki, kad ECB pirmą kartą sumažins palūkanų normas iki kitų metų liepos, nors indėlių palūkanų norma kapitalo rinkoje šiuo metu siekia 4,0 proc. – aukščiausias lygis nuo pinigų sąjungos pradžios 1999 m.

Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad ECB ir toliau elgsis atsargiai ir nedarys skubotų palūkanų normų mažinimo. Dėl būsimų infliacijos pokyčių ir ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumas reikalauja labai atsargios ir lanksčios pinigų politikos. Todėl šių pokyčių poveikis finansų rinkai ateinančiais mėnesiais gali padidinti investicijų nepastovumą ir galbūt palaukti.