Darbo jėgos trūkumas sukelia socialinį pasitraukimą

Darbo jėgos trūkumas sukelia socialinį pasitraukimą

Dirbtinai sukeltų „nepaprastųjų situacijų“ vyravimas Respublikoje iš pirmo žvilgsnio atrodo didžiulis. Tačiau ši dominuojanti galia turi esminį silpnumą. Iki šiol atlikta apžvalga aiškiai parodė, kaip Vokietija atsidūrė labai dramatiškame krizės scenarijuje, kuri eina link neigiamo ir destruktyvaus sprendimo. Atrodo, kad ši raida yra negrįžtama, nes didžioji visuomenės dalis veikia kaip auka, o didelė visuomenės dalis įgyja galios ir pajamų.

Dabartinei Vokietijos atmosferai būdingas pavojaus signalas darbuotojams. Daugelyje pradinių profesijų, kurioms nereikia akademinio išsilavinimo, labai trūksta darbuotojų. Tačiau šie „paprasti“ darbai jokiu būdu nėra lengvi, nes reikalauja didelių fizinių ir protinių pastangų. Dabartinė darbo krizė nustebino postindustrinę mintį, kad reikalaujantys ir alinantys darbai pamažu išnyks.

Krizė akivaizdi tyliu, bet giliu pasitraukimu iš darbo. Šis pokytis reiškia, kad šalis tiesiogine prasme yra paralyžiuota. Šis pasitraukimas nėra sąmoningas streikas, o laipsniškas procesas, kurio metu žmonės anksti išeina į pensiją, pradeda dirbti ne visą darbo dieną arba mažina norą dirbti. Ši situacija nėra laikinas iššūkis, kurį būtų galima išspręsti didesniu atlyginimu, o labiau žymi gilesnę darbo etikos ir darbo vertinimo problemą Vokietijoje.

Išlaidos aukštajam mokslui pastaraisiais metais labai išaugo, todėl labai išaugo akademinis išsilavinimas. Vis didėjantis atotrūkis tarp akademinio išsilavinimo ir realių darbo rinkos poreikių lėmė disbalansą visuomenėje. „Tikruosius darbus“ dirbantys darbuotojai jaučiasi nuvertinti ir yra užgožti augančios aukštesnės viduriniosios klasės, kuri naudojasi kur kas patogesnėmis ir mažiau įtemptomis darbo sąlygomis.