Bankai dvejoja dėl atsinaujinančios energijos projektų – priežastis aiškina finansavimo ekspertas

Bankai dvejoja dėl atsinaujinančios energijos projektų – priežastis aiškina finansavimo ekspertas

Bankai ir taupomosios kasos atlieka lemiamą vaidmenį finansuojant atsinaujinančios energijos (RE) plėtros projektus. Tačiau šie projektai dažnai žlunga dėl žinių trūkumo ir finansinių institucijų dvejonių skolinimo. Finansavimo ekspertas Jonas Klose pabrėžia, kad bankams reikia investuoti į atsinaujinančios energijos įgūdžius, kad būtų galima pažangą pereiti prie energetikos.

Plėtros banko KfW atlikto klimato barometro analizės duomenimis, į atsinaujinančios energijos plėtrą kasmet reikia investuoti apie 34 mlrd. eurų, kad būtų pasiekti politiškai nustatyti klimato tikslai. Tačiau finansinės institucijos Vokietijoje tik nedidelę dalį šios sumos skiria atsinaujinančios energijos projektams. Šalies klimato tikslams paremti gali pakakti vos 1,2 procento visos bankų sumos.

Kalbant apie bankus ir taupomąsias kasas, skiriasi lėšų skyrimas ir galimybės gauti finansavimą NT projektams. Atrodo, kad kooperatiniai bankai ir specializuotos institucijos veikia pragmatiškiau nei taupomieji bankai, o tai gali būti dėl institucinių struktūrų skirtumų. Kooperatiniai bankai veikia savarankiškiau ir gali geriau finansuoti sudėtingus projektus.

Svarbi kliūtis įgyvendinant energetikos pertvarkos projektus yra specialistų trūkumas ir neadekvatūs audito procesai bankuose. Dažnai prireikia mėnesių, kol bus priimtas sprendimas, o tai turi įtakos projekto sėkmei. Todėl bankai turi investuoti į vidinius įgūdžius, kad pagerintų finansavimo rezultatus ir paspartintų energijos tiekimą. Politikai taip pat turėtų sukurti aiškias pagrindines sąlygas atsinaujinančios energijos plėtrai ir pažangiems projektams remti.