Federalinės valstijos reikalauja kompensacijų už milijonus: mokesčių reforma kelia pavojų savivaldybėms!

Federalinės valstijos reikalauja kompensacijų už milijonus: mokesčių reforma kelia pavojų savivaldybėms!

2025 m. birželio 5 d. federalinės žemės susiduria su finansiniu iššūkiu, nes reikalauja kompensacijos už mokesčių nuostolius, kurie atsiras dėl federalinės vyriausybės planuojamo pelno mokesčio mažinimo. Šie mokesčių mažinimai yra naujosios vyriausybės pradėto vadinamojo investicijų skatinimo, skirto ekonomikai skatinti ir tarptautiniam konkurencingumui didinti, dalis. Saksonijos ministras pirmininkas Michaelas Kretschmeris (CDU) pabrėžia, kad valstybės ir savivaldybės negali tiesiog prisiimti finansinių nuostolių. Žemutinės Saksonijos vyriausybės vadovas Olafas Liesas (SPD) taip pat pasisakė ir paragino pakoreguoti mokesčių mažinimo „pasekmes“ siekiant neužkrauti papildomos naštos nukentėjusiems regionams.

Pagrindinis priemonių paketo elementas – specialus 500 mlrd. eurų fondas, skirtas investicijoms į infrastruktūrą. Kretschmeris apskaičiavo, kad dėl mokesčių mažinimo pajamos bus prarastos nuo 46 iki 48 milijardų eurų, o apie 60% šių nuostolių teks valstybėms ir savivaldybėms. Ministrų pirmininkų konferencijoje vyriausybių vadovai jau aptarė būtinus žingsnius sėkmingai įgyvendinti federalinės ir valstijų vyriausybių planus. Balsavimas Federalinėje Taryboje dėl mokesčių mažinimo numatytas liepos 11 d., susitarimai dėl finansinės kompensacijos turi būti pasiekti iki šios datos.

Finansinės perspektyvos ir rizika

Saro krašto ministras pirmininkas Antje Rehlinger (SPD) išreiškė susirūpinimą ir perspėjo, kad dėl mokesčių mažinimo gali sumažėti investicijos. Heseno ministras pirmininkas Borisas Rheinas (CDU) taip pat optimistiškai vertina finansavimo problemų sprendimą, o vicekancleris ir federalinis finansų ministras Larsas Klingbeilas (SPD) bendrauja su federalinių žemių vyriausybių vadovais, kad aptartų reikiamą paramą.

Klingbeilo pateiktame įstatymo projekte siekiama padėti ekonomikai išbristi iš nuosmukio taikant investicijų paskatas ir mokesčių lengvatas. Numatomos priemonės apima išplėstines elektromobilių ir mechanizmų nusidėvėjimo galimybes bei laipsnišką pelno mokesčio mažinimą nuo 15% iki 10% iki 2032 m., o tai yra skirta ilgalaikiam Vokietijos konkurencingumui pagerinti.

Konkretus poveikis įmonėms

Investicijų pelningumui didinti ir įmonių likvidumui stiprinti taip pat ketinama 2025–2027 metų laikotarpiui įvesti specialų uždarymą kilnojamajam turtui iki 30 proc. Naujos nusidėvėjimo nuolaidos bus taikomos nuo 2025 m. birželio 30 d., kai pirkimo metais 75 % elektromobilių kainos bus atskaitoma mokesčiu. Kartu įstatymo projektas numato, kad lengvata įmonėms padidins sumą nuo 2,5 milijardo eurų 2025 metais iki 11,3 milijardo eurų 2029 metais, o mokestinių pajamų trūkumas valstybei padidės nuo 630 milijonų eurų 2025 metais iki 17 milijardų eurų 2029 metais.

Šie pokyčiai yra labai svarbūs paveiktiems regionams, nes finansiniai sumažinimai paliečia tiek federalinę, tiek valstijų, tiek vietos vyriausybę ir reikalauja kruopštaus planavimo, kad ekonominės ir struktūrinės pasekmės būtų kuo mažesnės. Artimiausios savaitės parodys, ar pavyks pasiekti susitarimą tarp skirtingų valdžios lygių dėl finansinių kompensacijų.