Kinijos klimato politika 2025 m.: lūžio taškas ar aklavietė žemėje?

Kinijos klimato politika 2025 m.: lūžio taškas ar aklavietė žemėje?

Kylant temperatūrai ir padaugėjus ekstremalių oro sąlygų, pasaulinė klimato politika išgyvena lemiamą lūžio tašką. Šiame kontekste JAV vėl traukiasi nuo tarptautinės atsakomybės, kuri vis labiau atkreipia dėmesį į Berlyną, Briuselį ir Pekiną. Kinijos klimato politika ypač vaidina pagrindinį vaidmenį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo 1,5 laipsnio tikslo. Kinija, kuri 2006 m. tapo didžiausia pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šalimi, dabar išmeta 30 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir 28 % CO2, o vienam gyventojui išmetama 10,1 tonos, palyginti su išsivysčiusiomis EBPO šalimis ir viršija ES vidurkį.

Kinijos klimato politikos lūžis gali būti pasiektas 2025 m., nes CO2 emisija pirmą kartą gali sumažėti, nepaisant didėjančio energijos poreikio. Tai atitinka būsimą Kinijos 15-ąjį penkerių metų planą, kurio atnaujinti nacionaliniai klimato tikslai (NDC) turi būti pateikti Jungtinėms Tautoms iki 2025 m. vasario mėn. Šie tikslai formuos Kinijos klimato politiką iki 2035 m. ir nulems, ar Paryžiaus klimato tikslai išliks realūs.

Kinijos klimato tikslai ir tarptautinė atsakomybė

Šie pokyčiai vyksta tuo metu, kai Kinijos miestai kenčia nuo didelės oro taršos, kuri iš dalies gali būti vertinama kaip klimato politikos veiksmų varomoji jėga. Maždaug prieš 40 metų prasidėjusi Deng Xiaoping reforma ir atvėrimo politika paskatino didžiulį ekonomikos augimą ir leido šimtams milijonų žmonių išvengti skurdo. Tačiau šį augimą taip pat lydėjo didžiulis aplinkos taršos padidėjimas, kuris prisidėjo prie visuotinio atšilimo. Nuo 1965 m. Kinijos anglies suvartojimas išaugo daugiau nei dešimt kartų, o šalis pagamina ir sunaudoja daugiau nei pusę pasaulio anglies.

Atsižvelgiant į būsimą NDC šabloną, labai svarbu, kad Vokietija ir ES imtųsi aktyvesnio vaidmens klimato diplomatijoje. Ypač po JAV pasitraukimo Vokietija galėtų veikti kaip tiltas dialoge su Kinija. Tačiau, norėdama pateikti patikimus reikalavimus Kinijai, Vokietija turi palaikyti savo klimato ambicijas. Kovą su klimato kaita stabdo vidiniai ES ir Vokietijos iššūkiai, dėl kurių būtina imtis strategiškų veiksmų klimato politikos srityje.

Kinijos vaidmuo tarptautinėje klimato apsaugoje

Kinijos sprendimai šiais metais turės didelės įtakos tam, ar pavyks pasiekti 1,5 laipsnio tikslą. Nepaisant padidėjusių investicijų į atsinaujinančią energiją, šalis tebėra labai priklausoma nuo anglies – 2020 m. bus pradėta eksploatuoti 29 GW naujų anglimi kūrenamų elektrinių, o 2021–2025 m. planuojama dar 200 GW. Tokie sprendimai gali kelti pavojų tikslų pasiekimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kinija ir toliau laiko save besivystančia šalimi ir todėl reikalauja pasaulinio klimato teisingumo.

Vokietijos federalinės politikos formuotojai turi giliau suprasti Kinijos svarbą klimato politikai ir tuo pat metu panaudoti laiką savo veiksmams paspartinti. Techninės naujovės turėtų būti integruotos į Kinijos klimato strategiją, kad būtų veiksmingai pasiekti klimato tikslai. Kinijos vadovaujanti grupė energijos vartojimo efektyvumui gerinti ir visos šalies apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos paleidimas 2021 m. yra žingsniai teisinga kryptimi, tačiau priklausomybė nuo iškastinio kuro tebėra didžiulis iššūkis.

Ateinantys mėnesiai Europos klimato diplomatijai yra labai svarbūs, ypač atsižvelgiant į Kinijos NDC pateiktą rugsėjį. Akivaizdu, kad be ambicingos Kinijos klimato politikos 1,5 laipsnio ribos laikymasis neįmanomas.

Apskritai akivaizdu, kad Kinijos vaidmuo tarptautinėje klimato apsaugos srityje yra būtinas. Klimato stebėjimo sąrašas ir toliau griežtės, nes pasaulinė bendruomenė laukia, kaip Pekinas reaguos į pasaulinius iššūkius ir kokių veiksmų imsis, kad sumažintų anglies dvideginio išmetimą. Tiek Kinija, tiek tarptautinė bendruomenė susiduria su iššūkiu rasti pusiausvyrą tarp ekonomikos augimo ir aplinkos apsaugos, kad būtų užtikrinta tvari ateitis.