Deepfakes: nematomas pavojus įmonėms ir skaitmeniniam pasitikėjimui!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Deepfake kelia grėsmę skaitmeniniam pasitikėjimui įmonėmis. Reagavimo ir prevencijos strategijos yra labai svarbios saugai.

Deepfakes bedrohen digitales Vertrauen in Unternehmen. Strategien zur Reaktion und Prävention sind entscheidend für die Sicherheit.
Deepfake kelia grėsmę skaitmeniniam pasitikėjimui įmonėmis. Reagavimo ir prevencijos strategijos yra labai svarbios saugai.

Deepfakes: nematomas pavojus įmonėms ir skaitmeniniam pasitikėjimui!

Didėjantis giliųjų klastočių paplitimas kelia rimtą grėsmę įmonėms. Šios technologijos leidžia apgaulingai manipuliuoti vadovais ir prekės ženklo žinutėmis, o tai labai kenkia pasitikėjimui skaitmenine ekonomika. Remiantis ataskaita, kurią pateikė Saugumo savininkai Skaitmeninis pasitikėjimas yra labai svarbus verslo sėkmei, tačiau beveik 75 % įmonių nėra tinkamai apmokytos kovoti su šia grėsme.

Manipuliavimas žiniasklaidos tapatybėmis nėra naujas pokytis, tačiau dirbtinio intelekto (DI) pažanga gerokai išplėtė galimybes. Federalinis informacijos saugumo biuras pabrėžia, kad vis svarbesnės tampa tokios technikos kaip veido keitimas, kai taikinio veidas įterpiamas į užpuoliko veidą, arba teksto manipuliacijos, kurios atrodo tokios tikroviškos, kad sunkiai atskiriamos nuo žmonių tekstų.

Gilių klastočių pavojai

Deepfake gali būti naudojamas ne tik šmeižto ar dezinformacijos kampanijoms, bet ir gali pergudrauti biometrines identifikavimo sistemas, sukuriant naują kibernetinių grėsmių dimensiją. Šios technologijos daro sukčiavimo atakas dar patikimesnes ir dar labiau kenkia įmonių saugumui.

Aptikti tokias manipuliacijas yra iššūkis. Nors gilaus padirbinėjimo aptikimo technologija toliau tobulinama, jos veiksmingumas yra labai ribotas be žmogaus patirties. Čia pagrindinis vaidmuo tenka kibernetinio saugumo specialistams, nes jie turi ir nustatyti grėsmę, tiek tinkamai reaguoti.

Apsaugos priemonės ir reagavimo strategijos

Siekdamos susidoroti su giliųjų klastočių iššūkiais, įmonės turi sukurti išsamias reagavimo strategijas ir pasitelkti apmokytus darbuotojus. ISACA tyrimas, kuriame Saugumo savininkai rodo, kad 82 % Europos verslo ir IT specialistų mano, kad skaitmeninis pasitikėjimas taps vis svarbesnis. Tačiau trūksta daug mokymo priemonių šia tema.

ES AI įstatymu siekiama sumažinti piktnaudžiavimą dirbtiniu intelektu, ypač naudojant gilius klastojimus. Įmonės turėtų remti reguliavimo iniciatyvas ir imtis įmonių valdymo priemonių. Informuotumo didinimas, investicijos į aptikimo technologijas ir etikos standartų propagavimas dirbtinio intelekto srityje yra esminiai dalykai ilgalaikei apsaugai nuo šių grėsmių.

Siekiant užtikrinti atsparų atsaką į šias grėsmes, dėl gilių klastočių keliamų iššūkių reikia koordinuoto vyriausybių, pramonės ir profesinių organizacijų bendradarbiavimo. Įmonėms reikia ne tik organizuoto reagavimo plano, bet ir pasinaudoti technologinėmis naujovėmis, kad užtikrintų savo skaitmeninį vientisumą.