Vokiečiai dirba mažiausiai: žadintuvas politikams!

Vokiečiai dirba mažiausiai: žadintuvas politikams!

Dabartinis Vokietijos ekonomikos instituto (IW) tyrimas rodo, kad darbo valandos Vokietijoje 2023 m. gerokai atsiliks nuo daugelio kitų ekonominių šalių. Vienam darbingo amžiaus gyventojui (nuo 15 iki 64 metų amžiaus) tenka maždaug 1036 darbo valandos, todėl Vokietija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) užima trečią vietą nuo paskutinės. Prasčiau sekasi tik Prancūzijai (maždaug 1 027 darbo valandoms) ir Belgijai, kurioje dirba maždaug 1 021 darbo valandas. Tai yra sumažėjimas, palyginti su maždaug 1 013 dirbtų valandų 2013 m., o tai rodo, kad darbo valandos mažėja.

IW darbo rinkos ekspertas Holgeris Schäferis aiškina, kad nors po susijungimo darbo valandų padaugėjo, darbo atliekama žymiai mažiau, palyginti su 1970-aisiais. Tarptautiniu lygmeniu, tokios šalys kaip Naujoji Zelandija, kurioje daugiausiai dirbama apie 1402 valandas, ir Čekija bei Izraelis rodo, kad didesnė darbo valandų apimtis, matyt, yra įmanoma. Savo naujausiame vyriausybės pareiškime kancleris Friedrichas Merzas paragino dėti „didžiules pastangas“ didinant Vokietijos konkurencingumą ir diegiant efektyvesnius darbo metodus.

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir moterų vaidmuo

Dėl mažėjančių darbo valandų jau pastebimas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, perspėja IW prezidentas Michaelas Hütheris. Iki dešimtmečio pabaigos Vokietijoje gali trūkti apie 4,2 mlrd. darbo valandų. Atsižvelgdamas į tai, darbo ministras Bärbel Basas pabrėžia, kad svarbu gerinti moterų darbo sąlygas, siekiant padidinti jų užimtumą. Ji ypač pabrėžia mamų potencialą darbo rinkoje ir kritikuoja vadinamuosius „ne visą darbo dieną esančius spąstus“, kurie daugeliui moterų trukdo pasiekti norimą valandų skaičių. Šios problemos visų pirma gali būti siejamos su netinkamais vaikų priežiūros ir darbo prieš šeimą modeliais.

Darbo valandų skaičius Vokietijoje per pastarąjį dešimtmetį nuolat didėjo, išskyrus pandemijos metus. Tačiau tyrimai rodo, kad ši raida kelia iššūkių šeimoms ir darbdaviams, ypač kalbant apie apmokamo ir priežiūros darbo pasidalijimą. Bendrų sprendimų apžvalga rodo, kad jie dažnai nėra veiksmingi ir gali trukdyti socialiniams pokyčiams siekiant didesnės lyčių lygybės. Politinėmis priemonėmis turėtų būti remiamos nepakankamai dirbančios žmonių grupės, kad jos pasiektų pageidaujamas darbo valandas, kad būtų sumažintas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Reformos ir iššūkiai

2022 metų spalį įgyvendinta mini darbo vietų reforma leidžia palaipsniui didinti darbuotojų įmokas. Tai reiškia, kad ribinių pajamų ribos viršijimas nebūtinai sukels grynųjų nuostolių. Tuo pat metu planuojama mažinti mokesčių naštą antrajam darbuotojui, tačiau įtaka faktinei darbo vietų pasiūlai neaiški. Geresnės vaikų priežiūros poreikis yra akivaizdus; 2022 metais vaikų darželį lankė tik 36% jaunesnių nei trejų metų, o 49% tėvų norėjo.

Be to, problema išlieka netolygus nemokamo darbo pasiskirstymas namų ūkyje. Mamos daug daugiau laiko skiria vaikų priežiūrai nei tėčiai, o tai dar labiau apsunkina dirbančių moterų iššūkius. Kad būtų skatinamas tolygesnis užduočių pasiskirstymas, politikai galėtų teikti paskatas, pavyzdžiui, taikant atitinkamas vaiko priežiūros atostogų taisykles. Tolimesniam vystymuisi labai svarbu imtis tolesnių žingsnių lyčių lygybės link, kad būtų išnaudotas moterų užimtumo potencialas ir patenkinta didėjanti darbuotojų paklausa.

Išsamesnės informacijos apie darbo laiką Vokietijoje galite gauti ZDF ir DIW apsilankymas.