Vokietijos ekonomika 2025 m.: stagnacija ir augantis nedarbas!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Vokietijos ekonomika sustojo 2025 m.; Ekspertai perspėja dėl didėjančio nedarbo ir infliacijos rizikos. Dabartinės prognozės.

Die deutsche Wirtschaft stagnierte 2025; Experten warnen vor steigender Arbeitslosigkeit und inflatorischen Risiken. Aktuelle Prognosen.
Vokietijos ekonomika sustojo 2025 m.; Ekspertai perspėja dėl didėjančio nedarbo ir infliacijos rizikos. Dabartinės prognozės.

Vokietijos ekonomika 2025 m.: stagnacija ir augantis nedarbas!

Manoma, kad 2025 metais Vokietijos ekonomika sustings. Ekonomistų teigimu, pvz. Pionierius pranešė, kad vertinimas smarkiai pablogėjo, palyginti su 2024 metų rudens prognoze, kuri šiemet prognozavo 0,4 proc. Iki 2026 m. ekspertai nesitiki nedidelio 1 proc. atsigavimo. Dabartinė situacija apibūdinama kaip „ryški silpnumo fazė“, kurią lemia įvairūs vidiniai ir išoriniai streso veiksniai.

Vidiniai iššūkiai, tokie kaip biurokratija, spartesnių patvirtinimo procedūrų siekimas, sumažėję informacijos reikalavimai ir administravimo skaitmeninimas, kelia įtampą ekonomikos dinamiškumui. Išorėje prekybos politikos neapibrėžtumas, ypač dėl Donaldo Trumpo muitų politikos, sukelia papildomą neapibrėžtumą, kuris turi įtakos į eksportą orientuotai Vokietijos ekonomikai.

Infliacija ir nedarbas

Prognozėse taip pat numatomas nedarbo padidėjimas iki 6,2 proc. IMK atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. galimas padidėjimas iki 6,3 proc., o užimtumas turėtų sumažėti 0,2 proc.. Taip pat tikimasi, kad infliacija pasieks 2,1 proc. ir sumažės iki 2 proc.

Numatoma, kad paslaugų kainų augimas normalizuosis, o tai susiję su lėtėjančia darbo užmokesčio dinamika ir lėtėjančiu kainų kilimu kitose srityse. Nepaisant to, negalima atmesti karo rizikos ir galimų naujosios federalinės vyriausybės priemonių kainų didinimo.

Investicijos ir infrastruktūra

500 milijardų eurų investicijų paketas iš naujosios vyriausybės vertinamas kaip galimybė atremti dabartinę ekonominę situaciją. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad didelė dalis lėšų turėtų būti skirta ne tik jau suplanuotoms vartojimo ar biudžeto straipsniams. Ne mažiau kaip 10 procentų turėtų būti skirta investicijoms į skaitmeninę infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus, kad nebūtų stabdomi būtini struktūriniai pokyčiai. Tarybos pirmininkė Monika Schnitzer perspėja dėl ekonomikos politikos, kuri subsidijomis nori užkirsti kelią struktūriniams pokyčiams.

Kita vertus, investicijų aktyvumą stabdo aukštos palūkanų normos, ypač statybų sektoriuje, o tai kelia nerimą ir namų ūkiams, ir įmonėms. Nepaisant galimos tendencijos siekti stabilių gyvenamojo būsto kainų 2025 m., išlieka investicijų atsilikimas, o savivaldybės patiria didelį spaudimą dėl didėjančių socialinių išlaidų.

2026 m. perspektyva

Ekonomikos ekspertai sutinka, kad struktūriniai iššūkiai tęsis. Tik 2026 m. numatomas nedidelis turbūt 1 procento pakilimas. Tikėtina, kad tam įtakos turės ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimas dėl palūkanų, o palūkanų normos bus sumažintos pirmąjį 2025 m. pusmetį. ECB galėtų įsikišti į rinkos suirute, kad atremtų naują euro krizės protrūkį.

Apibendrinant galima pasakyti, kad 2025 m. Vokietijos ekonomikos ženklai yra audringi, su daugybe iššūkių ir tik ribotomis ateities augimo perspektyvomis.