Vokietijos ekonomika kryžkelėje: atsigavimas ar tolesnė stagnacija?

Vokietijos ekonomika kryžkelėje: atsigavimas ar tolesnė stagnacija?

Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis 2025 m. birželio 16 d. „Frankfurto euro finansų viršūnių susitikime“ išanalizavo dabartinę Vokietijos ekonomikos situaciją ir pateikė prieštaringą prognozę. Nors Nagelis pabrėžia, kad 2025 m. Vokietijos ekonomika gali šiek tiek praleisti trečius nulinio augimo metus, jis taip pat pripažįsta galimybę šiek tiek padidėti bendras ekonomikos našumas metiniu vidurkiu. Tokį teigiamą posūkį ypač paskatino netikėtai smarkus 2025 m. pirmąjį ketvirtį išaugęs bendrasis vidaus produktas (BVP) plius 0,4 proc. n-tv.

Tačiau yra daug iššūkių, kurie apsunkina ekonomikos atsigavimo kelią. Nagelis pabrėžia, kad augimą žalojantis tarifų poveikis, ypač per JAV prekybos politiką, turi pastebimą poveikį ekonomikos vystymuisi. Birželio pradžioje paskelbtoje Bundesbanko ekonomikos prognozėje 2025 m. taip pat buvo prognozuojamas BVP sąstingis, o tai pabrėžia atsargius lūkesčius. Ekonominei aplinkai 2024–2025 m. žiemos pusmetį buvo būdinga beveik sustingusi ekonomika, kai 2024 m. IV ketvirtį BVP rodiklis buvo -0,2 proc., o atsigavimas fiksuotas tik 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Bundesbankas.

Ekonominiai veiksniai ir iššūkiai

Reikšmingas veiksnys Vokietijos ekonomikai yra eksportas, kuris netikėtai žlugo 2024 m. pabaigoje, bet atsigavo 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Čia turėjo įtakos eksporto į JAV paspartinimas dėl didesnių JAV muitų tarifų. Nors įmonių investicijos žiemos pusmetį sumažėjo tik nežymiai, o privačių namų statyba pastebimai augo, privatus vartojimas buvo dinamiškesnis nei tikėtasi. Tam, be kita ko, prisidėjo tvirta darbo rinka ir mažesnė infliacija.

Tačiau ateityje yra sulėtėjimo ženklų. Pagal BVP prognozę 2025 m. antrąjį ketvirtį numatoma stagnacija, o trečiąjį ketvirtį – nedidelis nuosmukis. Vykdoma JAV ekonominė politika gali dar labiau pristabdyti Vokietijos ekonomikos augimą, ypač 2025 m. Rinkos tyrinėtojai mano, kad 2025 m. eksportas ir verslo investicijos gerokai sumažės.

Fiskalinė politika ir perspektyvos

Kitas aspektas – šiuo metu pagerėjusi fiskalinės politikos padėtis, kuri akivaizdžiai matoma 2025 m. kovo mėn. atpalaidavus skolų stabdį. Dėl šios pertvarkos federalinis deficitas 2025 m. galėtų sumažėti iki 2,2 proc., o 2026–2027 m. vėl padidės iki 4,2 proc. susilpnėti prieš prasidedant atsigavimui. Be to, tikimasi, kad atlyginimai iš pradžių kils lėčiau 2025 m., o vėliau vėl didės nuo 2026 m.

Infliacijos lygis, matuojamas Europos suderintu vartotojų kainų indeksu, 2025 m. gegužę buvo 2,1 procento, tai yra 0,1 procentinio punkto mažiau nei prognozuota 2024 m. gruodžio mėn. Prognozuojamu laikotarpiu numatomas suminis BVP augimo sumažėjimas apie 0,75 procentinio punkto, o tai didina neapibrėžtumą dėl būsimos Federacinės Respublikos ekonomikos raidos.