Suche
Mein Konto
Vokietija ant slenksčio: recesija užsitęs iki 2026 m. – kas dabar?
Vokietijos ekonomika nuo 2023 m. išgyvena nuosmukį. Aukštos kainos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas kelia įtampą įmonėms. Ekspertai perspėja apie ilgą sveikimo kelią.
Vokietija ant slenksčio: recesija užsitęs iki 2026 m. – kas dabar?
Vokietijos ekonomika jau dvejus metus išgyvena gilų nuosmukį, todėl ji yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri išlieka tokioje sudėtingoje padėtyje. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. buvo uždaryta tiek pat įmonių, kiek per finansų krizę 2011 m. Energijai imli pramonė ypač kenčia nuo aukštų elektros kainų, o tai dar labiau apsunkina ekonominę padėtį. Be to, dėl nuolatinio darbuotojų trūkumo ir didelių biurokratinių kliūčių padaugėja įmonių užduočių.
Federalinės vyriausybės patariamasis ekonomikos komitetas teigia, kad tai yra „ryškus silpnumo etapas“, dėl kurio greitas atsigavimas atrodo mažai tikėtinas. 2025 m. prognozuojamas nulinis augimas, o 2026 m. – tik 1 %. Vokietijos tarptautinis konkurencingumas ypač nukentėjo nuo Ukrainos karo pasekmių ir su tuo susijusių Rusijos dujų tiekimo sustabdymo. Vokietijos prekybos ir pramonės rūmai tai aiškino kaip būtinų politinių priemonių ženklą.
Krizės priežastys ir iššūkiai
Problemos, su kuriomis susiduria Vokietijos ekonomika, yra įvairios. Biurokratija ir ilgi patvirtinimo procesai labai sulėtina augimą. Be to, JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų politika daro neigiamą poveikį į eksportą orientuotai šalies ekonomikai. Ifo verslo klimato indeksas 2023 m. liepą nukrito iki 87,3 punkto, o tai rodo trečią nuosmukį iš eilės ir atspindi įmonių neapibrėžtumą. Prie sąstingio prisideda ir trumpalaikės problemos, tokios kaip kylančios palūkanų normos ir priklausomybė nuo dujų importo iš Rusijos.
GfK atlikta apklausa rodo, kad vartotojų nuotaikos Vokietijoje yra žemos. Prognozės rodo, kad 2023 metais ekonominis našumas mažės, o Ifo institutas tikisi -0,4 proc., o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - 0,3 proc.
Politinės priemonės ir pokyčiai
Federalinė ekonomikos ministrė Katherina Reiche planuoja iki liepos vidurio įvesti priemones, skirtas palengvinti įmonių naštą, įskaitant elektros mokesčių mažinimą ir darbo rinkos reformas. Kancleris Friedrichas Merzas ragina daugiau paskatų dirbti ir lankstesnes darbo valandas. Federalinė vyriausybė ypatingą dėmesį skiria sėkmingai moterų integracijai į darbo rinką, gerindama vaikų priežiūrą.
Be to, skelbiama, kad į infrastruktūrą bus investuojamas išsamus 500 milijardų eurų finansinis paketas. Tačiau nerimaujama, kad šios lėšos gali būti naudojamos ne pagal paskirtį, o finansavimas paskolomis gali kelti pavojų ES skolos standartų laikymuisi. Ekspertai ragina realistiškai žvelgti į ateitį ir skatinti naujus verslo modelius. Ekspertų komitetas teigiamo poveikio iš finansinio paketo nesitiki ne anksčiau kaip iki 2026 m.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, situacijos vertinimas dažnai apibūdinamas kaip „tarp vilties ir baimės“. Ekonomikos ministras Robertas Habeckas siūlo įvesti subsidijas elektrai pramonėje, tačiau tai tebėra prieštaringa, o Ifo prezidentas Clemensas Fuestas ir kiti ekspertai ragina mažinti biurokratiją ir vykdyti išsamias mokesčių reformas, skatinančias investicijas.
Apibendrinant galima teigti, kad Vokietija susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais, kuriems reikia tiek struktūrinių, tiek trumpalaikių sprendimų, kad šalis vėl stotų į augimo kelią. Politinis ir ekonominis neapibrėžtumas tebėra pagrindinė problema, kurią būtina skubiai spręsti siekiant tvariai stabilizuoti ekonomiką.
Belieka išsiaiškinti, ar federalinės vyriausybės planuojamos priemonės gali turėti reikiamą poveikį neigiamai raidai sustabdyti ir pasitikėjimui Vokietijos ekonomika atkurti. Ši krizinė situacija siūlo ir riziką, ir galimybes, kurias reikia išnaudoti ieškant naujų augimo ir stabilumo kelių.