Vokietijos ekonomika 2025 m.: besikeičiantys iššūkiai ir galimybės!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Vokietijos ekonomika augs 2025 metais, tačiau kovoja su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, konkurencingumu ir būtinomis reformomis.

Die deutsche Wirtschaft wächst 2025, kämpft jedoch mit Fachkräftemangel, Wettbewerbsfähigkeit und notwendigen Reformen.
Vokietijos ekonomika augs 2025 metais, tačiau kovoja su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, konkurencingumu ir būtinomis reformomis.

Vokietijos ekonomika 2025 m.: besikeičiantys iššūkiai ir galimybės!

Vokietijos ekonomika rodo atsigavimo ženklus, tačiau susiduria su rimtais iššūkiais. Kaip Fokusas ataskaitų, būtinas konkurencingumo, švietimo politikos, technologinio suverenumo ir pasaulinės padėties gerinimas. Nepaisant trumpalaikių priemonių, tokių kaip dabartinis ekonomikos skatinimo paketas, ilgalaikė strategija yra labai svarbi Vokietijos, kaip ekonomikos lyderės, vaidmeniui ateityje.

Programa „Awakening 2025“ pabrėžia pramonės ir mokslinių tyrimų pažangą, tačiau kartu reikalauja esminių struktūrinių reformų ir inovacijų. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas įvardijamas kaip pagrindinė problema, kurią dar labiau apsunkina didėjantis naujų studentų skaičius – šis skaičius išaugo nuo 33 % 2000 m. iki 57 % 2023 m. Tačiau svarbūs sektoriai, tokie kaip amatai ir priežiūra, yra nepakankamai atstovaujami, todėl atsiranda struktūrinis disbalansas. Norint ištaisyti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, darbuotojai turi būti samdomi iš užsienio arba čia apmokomi.

Kvalifikacijų trūkumo svarba

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra ne tik žaidimas skaičiais, bet ir kelia pavojų ekonominiam stabilumui. Garsiai Deutschlandfunk Apskaičiuota, kad iki 2027 m. trūks 728 000 kvalifikuotų darbuotojų. Konkurencingumo nuosmukis kelia nerimą – Vokietija nuo 2023 m. iki 2024 m. nukrito į 24 vietą IMD pasauliniame konkurencingumo reitinge, o 2022 m. buvo 15. Ši tendencija buvo kritikuojama pramonėje, kuri nepablogino 194 didžiausių.

Viena iš šios raidos priežasčių – aukštos energijos kainos, kurios ypač išaugo po laipsniško branduolinės energijos atsisakymo ir Ukrainos konflikto. Kita problema – sunykusi infrastruktūra, kurią iliustruoja tokie incidentai kaip tilto griūtis Drezdene. Be to, didelis biurokratijos lygis ir didėjančios darbo jėgos sąnaudos, palyginti su ES vidurkiu, lemia tolesnį spaudimą konkurencingumui.

Potencialas ir iššūkiai ateičiai

Nepaisant to, yra ir teigiamų aspektų: Vokietija tebėra inovacijų lyderė ir 2022 m. į mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo daugiau nei 121 milijardą eurų. Daugiau nei 50 % atitinkamų patentų ES yra iš Vokietijos, o tai iliustruoja žaliųjų technologijų novatorišką vaidmenį. Siekiant ilgalaikėje perspektyvoje stiprinti konkurencingumą, aptariamos tokios priemonės kaip EEG mokesčio panaikinimas ir Europos elektros mokesčio mažinimas. Taip pat darbotvarkėje – tiltinė elektros kaina daug energijos vartojančioms įmonėms ir biurokratijos mažinimo įstatymas 2025 metams, nors daugelis įmonių į šių iniciatyvų efektyvumą žiūri skeptiškai.

Kita karštų diskusijų tema – skolų stabdžio reforma, skatinanti investicijas į klimato apsaugą ir infrastruktūrą. Tokie ekspertai kaip Michaelas Kellneris iš žaliųjų palaiko šią reformą, o kiti, pavyzdžiui, Niklasas Potrafke iš Ifo instituto, mano, kad skolos stabdys yra svarbi augimo priemonė. Siekiant užtikrinti Vokietijos konkurencingumą ir ekonominį stabilumą, reikalingas nuoseklus ir strateginis požiūris, skatinantis tiek vyriausybės paramą, tiek privačią iniciatyvą.