Vokietijos ekonomika skamba pavojaus varpais: rekordinis prekybos su Kinija deficitas!
2025 m. Vokietijos ekonomika susiduria su rekordiniu prekybos su Kinija deficitu. Sužinokite daugiau apie dabartinius pokyčius ir tendencijas.

Vokietijos ekonomika skamba pavojaus varpais: rekordinis prekybos su Kinija deficitas!
Vokietijos ekonomika susiduria su nerimą keliančiu prekybos su Kinija deficitu, kuris 2024 m. pasiekė rekordinį lygį. VEIDRODIS Prekybos santykiai tarp Vokietijos ir Kinijos pastaraisiais metais labai pasikeitė. Nors Kinija kadaise buvo svarbiausia Vokietijos prekybos partnerė, JAV šią poziciją perėmė 2024 m.
Praėjusiais metais Vokietija iš Kinijos importavo prekių už maždaug 156,2 mlrd. eurų, o eksportas į Kiniją siekė apie 89,9 mlrd. eurų. Šis disbalansas aiškiai atsispindi prekybos balanse: Vokietijoje buvo užfiksuotas apie 66,3 mlrd. eurų deficitas. Šie pokyčiai ypač kelia nerimą, nes bendra užsienio prekybos apimtis tarp abiejų šalių 2024 m. sudarė apie 246,1 mlrd. eurų, o tai yra reikšmingas sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais.
Eksporto ir importo mažėjimas
Nors prekybiniai ryšiai tarp Vokietijos ir Kinijos nuolat augo, dabartinė statistika rodo nerimą keliančią tendenciją: 2023 metais Vokietijos eksportas į Kiniją sumažėjo apie 7,6 proc., o importas – tik minimaliai – 0,4 proc. Tai rodo galimą disbalansą, kuris gali pakenkti Vokietijos ekonomikai. Šie pokyčiai gali turėti įtakos visų pirma automobilių pramonei, kuri tradiciškai atlieka svarbų vaidmenį eksporte.
2024 metais ES Komisijos įvesti baudžiamieji tarifai elektromobiliams iš Kinijos, kuriems pritarė ir Vokietija, yra papildomas iššūkis. Šios priemonės yra dalis pastangų apsaugoti mūsų pramonę ir sukurti sąžiningesnes prekybos sąlygas.
Ateities perspektyvos
Tačiau Vokietijos padėtis pasaulinėje prekyboje priklauso ne tik nuo aktyvių prekybos santykių su Kinija. 2024 m. Kinija apgynė didžiausios pasaulyje eksportuojančios šalies titulą ir nuvertė Vokietiją į trečią vietą šiame pasauliniame konkurse. Atsižvelgiant į šiuos pagrindinius duomenis, gilesnė situacijos analizė suteikia vertingų įžvalgų. Kinija yra antra pagal dydį šalis pagal importą, o Vokietija užima trečią vietą. Kinijos tiesioginių investicijų į Vokietiją kapitalas 2024 m. sudarė maždaug 54,2 mlrd. USD, tačiau nuo 2020 m. stebimas metinių tiesioginių investicijų iš Kinijos mažėjimas.
Vokietijos įmonės taip pat susiduria su tokiais iššūkiais kaip poreikis steigti bendras įmones Kinijoje, o tai apsunkina pagrindinius verslo modelius.
Apibendrinant galima teigti, kad ekonomikos atsiejimas nuo Kinijos rinkos gali turėti toli siekiančių pasekmių Vokietijai. Remiantis Ifo instituto atlikta analize, Vokietijos gamybos įrenginių perkėlimas lemtų maždaug 9,7 procento BVP nuostolį, o Kinija – tik 0,7 procento. Vokietijos ir Kinijos prekybinių santykių ateitis stebima su jauduliu, atsižvelgiant į abiejų šalių priklausomybę viena nuo kitos ir kurios daro didelį poveikį jų ekonomikai.