ES kelyje: 2030 m. klimato tikslai gali tapti realybe, bet kaip?

ES kelyje: 2030 m. klimato tikslai gali tapti realybe, bet kaip?

Europos Komisija optimistiškai vertina, kad ES gali pasiekti 2030 m. Šiuo metu Bendrija siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 54 %, palyginti su 1990 m., o tai yra šiek tiek žemiau 55 % tikslo. Šis vertinimas pagrįstas valstybių narių nacionalinių energetikos ir klimato planų (NECP) analize, o Komisija pabrėžia, kad atsakomybė už tikslų įgyvendinimą tenka visoms valstybėms. Nors nuo 1990 m. išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 37 proc., ekonomika išaugo beveik 70 proc., o tai pabrėžia ryšį tarp veiksmų klimato kaitos ir ekonominės pažangos, sakė ES klimato komisaras Wopke Hoekstra.

Tačiau yra didelių iššūkių, kuriuos reikia įveikti. Vis dar reikia pašalinti spragų keliuose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto, pastatų ir žemės ūkio, kurie yra labai svarbūs siekiant klimato tikslų. Ypač stebina tai, kad atsinaujinančios energijos tikslų atotrūkis yra tik 1,5 proc., o tai yra teigiamas pažangos rodiklis. Tačiau norint žymiai pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, reikia ryžtingesnių priemonių. „Žaliasis susitarimas“, pagrindinis taršos mažinimo instrumentas, numato naujus reikalavimus įvairioms sritims. Nepaisant to, klimato įstatymų įgyvendinimas valstybėse narėse tebėra didelis iššūkis.

Trūksta planų ir tikslinių derybų

Ypač svarbus dalykas yra tai, kad Belgijos, Estijos ir Lenkijos NEKP vis dar laukiama. Nors jų bendrieji tikslai jau buvo įtraukti į Komisijos vertinimą, ji ragina nedelsiant pateikti planus. Siekdama ilgalaikio ES tikslo iki 2050 m. tapti neutralia klimatui, Komisija siekia iki 2040 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 90 %. Tačiau kai kurios valstybės narės ir Europos Parlamentas šį reikalavimą laiko pernelyg ambicingu.

Derybos dėl 2040 m. tikslo yra sudėtingos, nes kai kurios valstybės narės mano, kad šis tikslas yra nerealus. Tikimasi, kad oficiali deklaracija apie klimato tikslą, dar vadinamą nacionaliniais nustatytais įnašais (NDC), bus paskelbta ne vėliau kaip šių metų rugsėjį. Iš pradžių numatytas vasario mėn. pateikimo terminas buvo viršytas, o tai išryškino situacijos skubumą.

Pažanga ir perspektyvos

ES aplinkos agentūros ataskaitoje teigiama, kad išmetamų teršalų mažinimo srityje daroma pažanga, tačiau kai kurie ekspertai skeptiškai vertina ES Komisijos pasitikėjimą. Anot jų, beveik tikslų siekimą būtų galima vertinti kaip nesėkmę praktikoje. Tuo pačiu metu Pasaulio orų organizacijos ataskaitoje prognozuojamas naujas pasaulinės temperatūros rekordas per ateinančius penkerius metus, pabrėžiant skubių veiksmų būtinybę.

Apibendrinant galima teigti, kad nors ES sėkmingai siekia savo klimato tikslų, reikalingos didelės pastangos, kurias bendrai ir koordinuoja visos valstybės narės, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas norimas klimato neutralumas. Iššūkių yra įvairių, tačiau kelias į tvaresnę Europą nėra nei nerealus, nei būtinas.

Daugiau informacijos apie ES klimato tikslų rengimą rasite straipsniuose iš Ekologinis testas ir Laikas.