ES viršūnių susitikimas Briuselyje: ginčas dėl ginklų ir pinigų Europai!

Briuselyje įvykusiame viršūnių susitikime ES lyderiai susitarė įsigyti naujų ginklų, kad sustiprintų Europos gynybinius pajėgumus. Šį sprendimą palankiai vertina ES Komisija, skaičiuodama, kad per ateinančius dešimt metų į ginkluotės projektus reikės investuoti dar 500 milijardų eurų, kad būtų pasiekti tokie tikslai kaip Europos oro gynyba ir rytinių sienų apsauga. Tačiau du pagrindiniai klausimai lieka neaiškūs: kas turėtų gaminti karinę įrangą ir kaip bus garantuotas jos finansavimas?

Aukščiausiojo lygio susitikimas vyko Palais d’Egmont, kurio tikslas buvo sukurti konfidencialią atmosferą. Diskusijos metu taip pat aptartas JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimas NATO šalims didinti išlaidas gynybai iki 5% BVP. Šiame kontekste kancleris Olafas Scholzas pažymėjo, kad Vokietija vos neįvykdo NATO kvotos, o septynioms ES šalims jos trūksta.

Didžiausias dėmesys skiriamas Europos gynybos išlaidoms

Ukrainoje tebesitęsiančio karo kontekste ES valstybių narių gynybos biudžetai 2024 metams rodo ryškią tendenciją didėti. Tokį požiūrį formuoja geopolitinė įtampa, NATO įsipareigojimai ir nacionaliniai prioritetai. Pavyzdžiui, Lenkija nusprendė padidinti savo išlaidas gynybai iki 3% BVP. Kitos šalys, tokios kaip Slovakija, Slovėnija, Latvija ir Rumunija, taip pat siekia pasiekti 2 proc. Rumunija padidino 2022 m. biudžetą 14 proc.

Prancūzijos ir Vokietijos partnerystės iššūkiai taip pat tampa aiškūs, ypač gynybos projektuose, tokiuose kaip „Future Combat Air System“ (FCAS) ir „Main Ground Combat System“. Europos gynybos fondas, kurio vertė 2021–2027 m. siekia 8 milijardus eurų, siekia stiprinti gynybos technologijas ir pramonę, o Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje planuojamas didelis biudžeto padidinimas. Vokietija ketina skirti papildomų 100 milijardų eurų, kad pasiektų NATO tikslą – 2% BVP.

Diskusija apie naujų ginklų finansavimą taip pat išlieka pagrindinė. Prezidentas Macronas ragina skirti daugiau Europos finansavimo ir pasidalijusios skolos, o Vokietija, Nyderlandai ir Austrija tam prieštarauja. Scholzas aiškiai pasakė, kad ES nebus bendros skolos. Taip pat diskutuojama apie galimą Europos investicijų banko perskirstymą, kad būtų galima finansuoti ginklus, tačiau tai susilaukia pasipriešinimo, nes bankas ypač žinomas kaip „klimato bankas“.

Šie įvykiai rodo esminius Europos gynybos strategijos pokyčius, sustiprintus geopolitinių realijų ir spaudimo NATO vykdyti vieningą gynybos politiką. Belieka laukti, kaip ES valstybės narės reaguos į kylančius iššūkius.