ES pristato klimato įstatymą: iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekis 90 proc.

ES pristato klimato įstatymą: iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekis 90 proc.

2025 m. liepos 3 d. ES Komisija, vadovaujama Ursula von der Leyen, pristatė 2040 m. klimato tikslą. Dieną, kai Briuselyje ir kituose Europos miestuose buvo užfiksuota rekordinė temperatūra iki 37 laipsnių, pasiūlymas buvo pateiktas reaguojant į vis dažnėjančius ekstremalius oro reiškinius, kuriuos dar labiau paaštrino klimato kaita. Karščio banga suvokiama kaip viena karščiausių dienų metuose, o tai pabrėžia problemos skubumą. ES yra priversta imtis veiksmų klimato kaita, nes klimato kaita vis labiau suvokiama kaip realybė ir dėl to kenčia daugelis europiečių.

Naujuoju teisės akto pasiūlymu siekiama iki 2040 m. sumažinti grynąjį klimatui žalingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES 90 %, palyginti su 1990 m. Šis tikslas yra visapusės strategijos, kuria siekiama iki 2050 m. ES padaryti neutralią klimatui, dalis. ES Komisijos nariai mano, kad pasiūlymas sumažinti išmetamų teršalų kiekį 90 % yra būtinas žingsnis siekiant paremti Paryžiaus klimato susitarimo reikalavimus.

Prieštaringas klimato įstatymas

Tačiau naujasis klimato įstatymas yra prieštaringas. Nors ES klimato konsultacinė taryba rekomenduoja 90 proc. tikslą nustatyti kaip minimalų tikslą iki 2040 m., tačiau tarp valstybių narių ir Europos Parlamente nesutariama. Tokios šalys kaip Prancūzija, Italija ir Lenkija išreiškia susirūpinimą, o ES Tarybai pirmininkaujanti Danija apskritai palaiko šį tikslą. Politiniai pokyčiai po Europos Parlamento rinkimų turėjo įtakos diskusijų apie klimato priemones atmosferai. Didėjantis dėmesys ekonominiams aspektams paskatino Komisiją susilpninti arba atšaukti kai kuriuos įstatymus, ypač spaudžiant ELP frakcijai.

Federalinė vyriausybė pažadėjo remti 2040 m. tikslą su sąlyga, kad bus įvesti klimato projektų finansavimo ES nepriklausančiose šalyse reglamentai, siekiant kompensuoti išmetamų teršalų kiekį. Nuo 2036 m. ES valstybės turėtų turėti galimybę finansuoti tokius projektus, o šie projektai padengs ne daugiau kaip tris procentus išmetamų teršalų. Tačiau ES klimato kaitos patariamoji taryba perspėja „išpirkti“ savo pastangas, nes tai gali sukelti tolesnių diskusijų.

Visuomenės palaikymas ir tolesni žingsniai

Nepaisant valstybių narių nesutarimų, Eurobarometro tyrimas rodo, kad 80 % ES piliečių palaiko tikslą iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą. ES planuoja 2040 m. tikslą Jungtinėms Tautoms pateikti vasaros pabaigoje. Pirmuosiuose strategijos etapuose numatyta iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 55 proc., palyginti su 1990 m. Šios priemonės apima anglies, naftos ir dujų suvartojimo mažinimą, taip pat didesnį atsinaujinančios energijos iš saulės, vėjo ir vandens naudojimą bei prekybos taršos leidimais išplėtimą.

Iššūkiai, kurie laukia ES, yra didžiuliai. Būsimos diskusijos Parlamente ir tarp valstybių narių bus itin svarbios kuriant nuoseklią ir veiksmingą klimato politiką. Laikrodis tiksi, o klimato kaita tebėra aktuali problema, dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmingų veiksmų.

Kadangi ES šalys ir toliau susiduria su užduotimi veikti laikantis klimato tikslų, piliečiai ir ekspertai atidžiai stebi pokyčius. Klausimas, ar užsibrėžtus tikslus galima pasiekti ir ar valstybės narės yra pasirengusios imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintų ateitį, lieka atviras.

ES Komisija dar kartą įrodė, kad klimato apsaugos klausimas tebėra politinėje darbotvarkėje, net jei kelias į jį yra uolėtas. Tikimasi, kad priemonės, kurių buvo imtasi, gali lemti rimtą pažangą ir padidinti pasitikėjimą tvaria ateitimi.

Süddeutsche.de praneša, kad… ir Tagesschau.de priduria, kad…