Europos ekonomika auga: prognozės 2023 ir 2024 metams!

Europos ekonomika auga: prognozės 2023 ir 2024 metams!

ES ir euro zonos ekonomikos perspektyvos rodo stabilios, nors ir vidutiniškai augančios ekonomikos požymius. Pagal tai Perdirbimo portalas ES prognozuojamas 1,2 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjimas 2023 metais ir 1,5 procento 2024 metais. Šiuos vertinimus pateikė Europos konjunktūros institutų asociacijos (AICE) tinklas, kurį sudaro apie 40 institutų, įskaitant Vokietijos ekonomikos institutą (IW). Euro zonoje tikimasi 1 procento augimo 2023 metais ir 1,3 procento 2024 metais.

Prognozės viršija EBPO tarpinėje ataskaitoje ir TVF 2025 m. pavasario perspektyvas, o tai rodo optimistišką bendrą vaizdą. Nepaisant to, pasaulinis augimas išlieka silpnas dėl geopolitinių konfliktų ir nenuspėjamos JAV prekybos politikos. AICE pabrėžia, kad Europa turėtų skubiai stiprinti savo konkurencingumą investuodama į tvarumą, skaitmeninę infrastruktūrą ir strateginius sektorius.

Reakcija į prekybos politiką ir ekonominį neapibrėžtumą

Reakcijos į JAV prekybos politiką yra sudėtingos. Beveik pusė AICE narių palaiko JAV dolerio dominavimo mažinimo iniciatyvas. Be to, ypač nukentėjusiems sektoriams tikslinę paramą rekomenduoja 40 proc. Tačiau dauguma institutų prieštarauja didesniam JAV produktų rinkos atvėrimui. Kalbant apie išlaidas gynybai, nuomonės išsiskiria.

Michaelas Grömlingas, IW ekonomikos direktorius, pabrėžia, kad pasaulinis neapibrėžtumas stabdo ekonomikos vystymąsi ir ragina federalinę vyriausybę imtis stabilizavimo priemonių. Katalin Nagy ir Péter Vakhal iš Vengrijos Kopint-Tárki 2025 m. pavasario ataskaitoje pateikiamas išsamus Europos makroekonominis įvertinimas.

Ekonomikos atsigavimas euro zonoje

Be ES prognozių, ECB prognozės kad euro zonos ekonomika rodo laipsniško atsigavimo požymius, nepaisant besitęsiančio geopolitinio neapibrėžtumo. 2024 m. numatomas nedidelis 0,7 proc. augimas, 2025 m. – 1,1 proc., o 2026 m. – 1,4 proc. Tačiau trumpalaikiai rodikliai rodo galimą augimo sulėtėjimą dėl sumažėjusio vartotojų pasitikėjimo ir didelio neapibrėžtumo.

Didėjantis realus darbo užmokestis ir augantis užimtumas galėtų padėti skatinti augimą. Tikimasi, kad vidaus paklausą palaikys ir švelnėjančios finansavimo sąlygos. Remiama „Next Generation ES“ programos lėšomis, fiskalinė politika išliks konsolidavimo keliu iki 2027 m.

Žvilgsnis į ateitį

Tikimasi, kad užsienio paklausa padidės, o tai galėtų paskatinti euro zonos eksportą. Be to, prognozuojamu laikotarpiu nedarbo lygis turėtų mažėti, o produktyvumas padidės nepaisant struktūrinių iššūkių. Tačiau tikimasi, kad SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija 2024 m. pabaigoje padidės, o po to svyruos maždaug nuo 2025 m. ECB nustatyto tikslo – 2 proc.

Energijos kainų raida tebėra neaiški ir gali turėti įtakos infliacijai bei ekonomikos augimui. Šie pokyčiai pabrėžia trapias pasaulinio augimo perspektyvas, kurioms įtakos turėjo geopolitinė įtampa ir ekonominis netikrumas.