Ekspertai ragina radikaliai sumažinti išmetamų teršalų kiekį: ES susiduria su istorine klimato kaita!

Ekspertai ragina radikaliai sumažinti išmetamų teršalų kiekį: ES susiduria su istorine klimato kaita!

Europos klimato konsultacinė taryba naujoje ataskaitoje pateikė glaustą rekomendaciją, kaip apsaugoti ES ekonomiką: šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iki 2040 m. turėtų būti sumažintas 90–95 procentais, palyginti su 1990 m. Šis reikalavimas laikomas itin svarbiu siekiant užtikrinti Sąjungos konkurencingumą ir energetinį saugumą geopolitiškai neapibrėžtu laikotarpiu. Ataskaita yra panašios 2023 m. rekomendacijos tęsinys ir pabrėžia būtinybę nustatyti privalomą tarpinį tikslą iki 2040 m., kurio vis dar nėra. Nustatytas tikslas iki 2030 m. reikalauja sumažinti išmetamų teršalų kiekį 55 procentais, palyginti su 1990 m., o ES Komisija mano, kad tai įmanoma. „Utopia“ praneša kad pasiūlymas dėl privalomo įstatymo turėtų būti pateiktas 2025 m. liepos pradžioje.

ES Komisija, vadovaujama pirmininkės Ursulos von der Leyen, anksčiau rekomendavo iki 2040 m. sumažinti grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį bent 90 proc. Tačiau šiuo metu nerimaujama, kad kai kurie Europos Parlamento nariai ir įvairios ES valstybės abejoja šiuo ambicingu tikslu. Siekdama tikslų, Komisija planuoja sukurti daugiau lankstumo, įskaitant ne ES šalių išduotų klimato sertifikatų pripažinimą. Tačiau Klimato konsultacinė taryba siūlo atsisakyti tarptautinių išmetamųjų teršalų kreditų ir pasikliauti Europos vidaus priemonėmis.

Vokietijos išmetamųjų teršalų kiekis ES tikslų kontekste

Vykdydama ES klimato tikslus, Vokietija jau sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 48 procentais, palyginti su 1990 m. Tagesschau praneša, 2024 m. buvo išmesta 656 mln. tonų CO2 ekvivalentų – 3 procentais mažiau nei praėjusiais metais. Šis sumažinimas žymi trečius metus iš eilės, kai išmetamųjų teršalų kiekis sumažėja iki lygio, kuris paskutinį kartą buvo matytas šeštajame dešimtmetyje.

Nepaisant šios pažangos, Vokietija nepasiekė ES klimato kaitos tikslo 12 mln. tonų CO2, o transporto ir pastatų išmetamų teršalų kiekis labai prisidėjo. Ypač pastebimas 44 procentais sumažėjęs šilumos siurblių poreikis ir 26 procentais sumažėjęs naujų elektromobilių registravimas. Pastatų ir transporto išmetamų teršalų kiekis sumažėjo po 2 mln. tonų, daugiausia dėl švelnaus oro ir sumažėjusio sunkvežimių srauto. Nepaisant to, automobilių srautas išaugo, todėl statybų sektoriuje ir eismas buvo viršijamas.

Žvilgsnis į ateitį: Vokietijos klimato tikslai

Vokietija siekia iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 65 procentais, palyginti su 1990 m., ir iki 2045 m. tapti neutralia klimatui. Tuo tarpu šalis turi pirkti taršos teises iš kitų šalių, kad išvengtų galimų baudų. Tuo pat metu negalima ignoruoti pramonės išmetamų teršalų, nes jos padidėjo 3 mln. tonų CO2, daugiausia dėl padidėjusio iškastinio kuro vartojimo.

Šviesus dėmuo Vokietijos klimato politikoje – didelė atsinaujinančios energijos dalis, kuri 2024 metais jau sudarys 55 procentus elektros suvartojimo. Šiuo tikslu buvo sustabdyta 6,1 gigavato anglimi kūrenamų elektrinių galia, o tai atitinka 16 procentų įrengtų anglies pajėgumų. Pajamos iš taršos teisių pardavimo pasiekė rekordinį 18,5 milijardo eurų dydį ir patenka į klimato ir transformacijos fondą, skirtą tokiems projektams kaip energetiškai efektyvių pastatų renovacija ir vandenilio ekonomika skatinti.