Ekspertai skambina pavojaus varpais: Vokietijoje gresia masiniai atleidimai!

Ekspertai skambina pavojaus varpais: Vokietijoje gresia masiniai atleidimai!

Ekspertai skubiai perspėja apie didžiulių darbuotojų atleidimų grėsmę Vokietijoje, nes šaliai ir toliau trūksta ekonominio impulso. Ekonomikos profesorius Larsas P. Feldas tai komentavo „Handelsblatt“ ir sukritikavo naująją federalinę vyriausybę dėl ekonomiškai svarbių sprendimų stokos. Vien skolų stabdžio pabaigos neužtenka, nes iš vyriausybės reikalaujama imtis ambicingesnių priemonių, o ne spręsti mažiau įgyvendinamus koalicijos sutarties aspektus, tokius kaip motinos pensija.

Feldas, vadovaujantis Walterio Euckeno institutui, baiminasi, kad per pastaruosius trejus metus Vokietijos ekonomikai būdingas sąstingis dabar turės pastebimą poveikį darbo rinkai. Jis tikisi, kad 2023 m. antrąjį pusmetį dėl didelių energijos sąnaudų, darbo jėgos sąnaudų ir griežto reguliavimo bus atleista daug darbuotojų. Didelėse įmonėse, tokiose kaip „Volkswagen“ ir „ThyssenKrupp“, jau prasidėjo atleidimų banga, kuri, pasak Feldo, gali tęstis.

Pasaulinės krizės pablogina situaciją

Vokietijos ekonomikos iššūkiai yra įvairūs. Be vidinio spaudimo dėl didėjančių darbo ir energijos sąnaudų, šalies ekonominiam stabilumui įtampą kelia ir išoriniai veiksniai, tokie kaip D. Trumpo muitų politika ir geopolitinė padėtis Kinijoje. Ekonomistas Carstenas Bžeskis iš ING banko pritaria Feldo susirūpinimui ir pabrėžia, kad vyriausybė turi imtis skubių veiksmų. Daugelis įmonių laukia aiškių signalų, nes nedarbo skaičius ir toliau didėja.

Nerimą kelianti Ifo instituto Miunchene ataskaita rodo, kad darbdavių noras samdyti žmones mažėja. Federalinė užimtumo agentūra jau pranešė, kad 2022 m. liepą bedarbių skaičius išaugo iki 2,47 mln., iš dalies dėl Ukrainos pabėgėlių registracijos. Tai yra pagrindas, dėl kurio darbdaviai vis dažniau planuoja atleisti darbo vietas; Šeimos verslo fondo atlikta apklausa parodė, kad nukenčia viena iš keturių Vokietijos įmonių.

Darbo praradimas ir nesaugumas

Energetikos krizė verčia įmones žiūrėti į taupymą, nes kyla dujų kainos. Tokia situacija daugelį darbuotojų verčia nerimauti dėl savo darbo vietų ir didina nesaugumo jausmą darbo rinkoje. Vokietijos ekonomikos institutas prognozuoja, kad 2023 metais dėl aukštų dujų kainų darbo gali netekti apie 307 000 darbuotojų.

Be to, tokios bendrovės kaip „McMakler“, „Klarna“ ir „Gorillas“ praneša, kad atleidimai jau buvo atlikti. Ekonomistas Holgeris Schäferis kalba apie „darbo jėgos kaupimo“ strategiją, siekiant išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, o 83 procentai ARD-DeutschlandTrend apklaustųjų teigia, kad bijo darbo praradimo dėl energijos krizės. Vokietijos darbdavių asociacijų konfederacijos prezidentas dabar perspėja apie tarptautinės konkurencijos atkrytį.

Nepaisant to, kvalifikuotų specialistų paklausa išlieka, o įmonės, siekdamos pritraukti tinkamus darbuotojus, naudojasi „krizėms atspariais“ darbo skelbimais. Tačiau ateities darbo rinkos ir dujų kainų raida išlieka neaiški ir daugeliui nuolat kelia nerimą.

Apskritai šie įvykiai rodo, kad reikia skubiai imtis iniciatyvių ir visapusiškų priemonių siekiant stabilizuoti ekonominę padėtį Vokietijoje ir užkirsti kelią masinio nedarbo grėsmei. Taigi pranešta Paveikslėlis apie kritinę padėtį Vokietijos darbo rinkoje, tuo tarpu Darbas ABC didėjančios baimės ir prognozuojami įvykiai.