Ekstremalus karštis Indijoje: ekonomika ir sveikata ties riba!

Ekstremalus karštis Indijoje: ekonomika ir sveikata ties riba!

Indijai vis labiau gresia didžiulis karštis, kuris ne tik labai kenkia gyventojų sveikatai, bet ir ekonomikai. Remiantis naujausiais pranešimais, Indijoje gyvena 1,4 milijardo žmonių, beveik pusė jų dirba lauke. Daugeliui jų kyla ypatingas pavojus dėl kylančios temperatūros, nes tik apie 10 % gyventojų turi oro kondicionierius. Su šiluma susijusi rizika jau padarė didelių ekonominių nuostolių ir sveikatos problemų, todėl reikia imtis skubių veiksmų.

Indijoje vis dažnėjančios ir ankstyvesnės karščio bangos reiškia, kad kai kuriuose regionuose temperatūra gali viršyti 50 laipsnių Celsijaus. „Lancet“ duomenimis, 2023 m. dėl didelio karščio buvo prarasta apie 182 milijardai potencialių darbo valandų. Jei šios tendencijos tęsis, 2030 m. numatoma 34 milijonų darbo vietų sumažėjimas visą darbo dieną, ypač žemės ūkyje ir statybose. 2021 m. dėl karščio buvo prarasta maždaug 159 mlrd. USD pajamų, o tai atitinka 5,4% Indijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pavojai sveikatai ir priemonės

Didelio karščio poveikis sveikatai yra rimtas. Apskaičiuota, kad viena ekstremalaus karščio diena gali sukelti dar 3 400 papildomų mirčių Indijoje; Per penkias dienas trunkančią karščio bangą šis skaičius gali išaugti iki 30 tūkst. 2022 m. vasarą Europoje taip pat užregistruota 61 000 papildomų mirčių dėl aukštos temperatūros. Karštis gali sukelti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip insultas, kvėpavimo takų ligos ir širdies priepuoliai, o tai apkrauna visuomenės sveikatos tarnybas, ypač ligoninėse, kuriose dažnai trūksta oro kondicionavimo.

Sveikatos sistema taip pat yra mažiau atspari dėl prastų sąlygų daugelyje gyvenamųjų patalpų. Miestuose blogai vėdinamuose namuose nakties temperatūra dažnai išlikdavo aukšta, todėl darbuotojams sunku atsigauti. Tačiau kai kurios vietos valdžios institucijos imasi veiksmų reikalaudamos darbdavių pasirūpinti šešėliu, pertraukomis ir vandeniu.

Ekonominės pasekmės ir pasaulinės tendencijos

Ekonominiai iššūkiai, kuriuos sukelia karščio bangos, neapsiriboja Indija. Prognozės rodo, kad iki 2030 m. panašių nuostolių gali atsirasti tokiose šalyse kaip Tailandas, Kambodža ir Pakistanas. Jungtinėse Valstijose su karščiu susiję ekonominiai nuostoliai sudaro apie 100 mlrd. USD per metus, o per ateinančius 25 metus jie gali išaugti iki 500 mlrd. Europoje dėl karščio bangų taip pat tikimasi apie 0,3–0,5 % BVP nuostolių per metus. 2023 m. stichinės nelaimės visame pasaulyje padarė 380 milijardų dolerių ekonominės žalos – tai aiškus didėjančios klimato kaitos grėsmės ženklas.

Indijos vyriausybė jau ėmėsi priemonių karščio bangų poveikiui sušvelninti ir įdiegė prognozavimo priemones. Nepaisant to, reikia išsamesnių klimato rizikos strategijų, kuriose būtų integruotos naujoviškos finansinės priemonės pažeidžiamoms grupėms apsaugoti. Bendradarbiaujant su Atsparios nelaimėms infrastruktūros koalicija (CDRI), siekiama skatinti lyčių aspektu pagrįstus ir bendruomeniškus metodus, skirtus šiems iššūkiams spręsti.

Veiksmingas miestų planavimas yra labai svarbus siekiant kovoti su ekstremaliomis temperatūromis. Istoriniai statybos metodai ir šiuolaikinės koncepcijos, tokios kaip siauros gatvelės Sevilijoje, baltos gatvelės Los Andžele ar žali stogai Siamene rodo, kaip protingas miesto dizainas gali sumažinti temperatūrą. Reikėtų pakeisti tokias medžiagas kaip asfaltas ir betonas, kad sugertų mažiau šilumos ir pagerėtų gyvenimo kokybė mieste.

Karščio bangų keliami iššūkiai reikalauja bendrų ir struktūrinių veiksmų. Klimato kaita tebėra rimta grėsmė, todėl vyriausybės turi kurti ir įgyvendinti naujoviškus sprendimus, kurie tvariai pagerintų nukentėjusių gyventojų gyvenimo sąlygas.