ECB nusprendžia pristabdyti palūkanų normas, nepaisydamas ekonominių rūpesčių: finansų ekspertai analizuoja poveikį.

ECB nusprendžia pristabdyti palūkanų normas, nepaisydamas ekonominių rūpesčių: finansų ekspertai analizuoja poveikį.

Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.n-tv.de, Europos centrinis bankas (ECB) jau trečią kartą iš eilės nusprendė palikti nepakitusią bazinę palūkanų normą. Toks sprendimas priimtas nepaisant infliacijos mažėjimo euro zonoje tendencijos ir silpnėjančios ekonomikos.

Pagrindinė palūkanų norma buvo palikta 4,50 proc., o indėlių – 4,00 proc. Nuo 2022 m. vasaros ECB palūkanų normas padidino dešimt kartų, tačiau dabar dėl gerokai sumažėjusios infliacijos yra palūkanų normos plokščiakalnis. ECB pirmininkė Christine Lagarde pabrėžė, kad dar per anksti skelbti pergalę prieš infliaciją ir kad palūkanų normų pasikeitimas šiuo metu nėra problema. Nepaisant didelių spekuliacijų dėl greito palūkanų normų mažinimo, šiuo metu tai atmetama.

Sprendimui išlaikyti bazinę palūkanų normą pastovią įtakos turi ir silpna euro zonos ekonomikos fazė. Pasak IFO instituto prezidento Clemenso Fuesto, Vokietija netgi įstrigo recesijoje. Tačiau ECB nori išvengti visiško ekonomikos smaugimo, todėl šiuo metu jis vengia mažinti palūkanų normas.

Kaip šis sprendimas galėtų paveikti rinką ir finansų sektorių? Galimas poveikis gali būti, kad euro zonos ekonomika visam laikui susilpnės, jei palūkanų normos nebus mažinamos, o tai gali turėti neigiamos įtakos investicijoms ir paskoloms. Prieš priimant sprendimą, tikimybė, kad pirmasis žingsnis bus mažesnis balandžio mėnesį, buvo įvertinta daugiau nei 60 procentų, o tai rodo, kad rinkos tikėjosi palūkanų sumažinimo.

Tačiau apskritai dar reikia pamatyti, kaip laikui bėgant vystysis euro zonos ekonomika ir infliacija, nes šie veiksniai yra labai svarbūs priimant būsimus ECB pinigų politikos sprendimus.