Suche
Mein Konto
ECB palieka palūkanų normas nepakitusias po dešimties padidinimų – ekspertai baiminasi ekonomikos silpnumo
Europos Centriniam Bankui (ECB) per pastaruosius dešimt posėdžių iš eilės padidinus palūkanų normas, dabar ECB taryba nusprendė palikti bazinę palūkanų normą euro zonoje kol kas nepakeistą – 4,5 procento. Daugelis ekonomistų tikėjosi tokio sprendimo, nes infliacija euro zonoje neseniai sumažėjo. Tačiau kartu auga susirūpinimas dėl ekonomikos, dėl kurio ECB galėjo priimti tokį sprendimą. Indėlių palūkanos, kurias bankai gauna už paliktas lėšas, išlieka 4,0 procento, o tai yra aukščiausias lygis nuo pinigų sąjungos įkūrimo 1999 m. Pastaraisiais metais ECB stengėsi pažaboti infliaciją ir išlaikyti stabilias kainas, kurių infliacijos lygis yra ...
ECB palieka palūkanų normas nepakitusias po dešimties padidinimų – ekspertai baiminasi ekonomikos silpnumo
Europos Centriniam Bankui (ECB) per pastaruosius dešimt posėdžių iš eilės padidinus palūkanų normas, dabar ECB taryba nusprendė palikti bazinę palūkanų normą euro zonoje kol kas nepakeistą – 4,5 procento. Daugelis ekonomistų tikėjosi tokio sprendimo, nes infliacija euro zonoje neseniai sumažėjo. Tačiau kartu auga susirūpinimas dėl ekonomikos, dėl kurio ECB galėjo priimti tokį sprendimą. Indėlių palūkanos, kurias bankai gauna už paliktas lėšas, išlieka 4,0 procento – aukščiausias lygis nuo pinigų sąjungos įkūrimo 1999 metais.
Pastaraisiais metais ECB stengėsi pažaboti infliaciją ir siekti stabilių kainų, kurių infliacija siektų 2,0 proc. Infliacijai laikinai pasiekus dviženklį skaičių dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ECB bandė pažaboti pokyčius keldamas palūkanų normas. Didesnės palūkanų normos pabrangina paskolas ir taip atsveria didelę infliaciją. Tačiau brangesnės paskolos slegia ir ekonomiką, nes paskolomis finansuojamos investicijos brangsta.
Euro zonos ekonomikos perspektyvos taip pat pablogėjo. Dabar ECB tikisi, kad šiemet bendrasis vidaus produktas padidės tik 0,7 proc., o liepą buvo prognozuojamas 0,9 proc. Pasak federalinės vyriausybės ir daugelio ekonomistų, ypač Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, šiais metais iš tikrųjų šiek tiek susitrauks.
Artimųjų Rytų krizė yra dar vienas neapibrėžtumo veiksnys, galintis turėti įtakos energijos kainoms, taigi ir ekonomikai bei finansų sektoriui. Nekantriai laukiama, kaip ECB pirmininkė Christine Lagarde pakomentuos ekonomiką ir būsimą palūkanų normų eigą. Kyla klausimas, ar tai palieka atvirą galimybę toliau didinti palūkanų normą, ar suteikia neutralesnę perspektyvą, pabrėžiant priklausomybę nuo duomenų.
ECB sprendimas kol kas toliau nekelti palūkanų normų turi įtakos rinkai ir finansų sektoriui. Mažesnės palūkanų normos gali padidinti kreditų paklausą, o tai gali turėti teigiamos įtakos vartojimui ir investicijoms. Tačiau tuo pačiu metu mažesnės palūkanų normos taip pat gali lemti didesnę infliaciją. Todėl ir toliau reikės atidžiai stebėti ekonomikos raidą ir infliaciją, kad būtų galima įvertinti galimus tolesnius ECB sprendimus.
Šaltinis: pagal ataskaitą www.tagesschau.de
Skaitykite šaltinio straipsnį www.tagesschau.de