ECB vėl mažina palūkanų normas: ką tai reiškia ekonomikai?

ECB vėl mažina palūkanų normas: ką tai reiškia ekonomikai?

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 2,75 procento. Tai jau ketvirtą kartą iš eilės sumažinta indėlių palūkanų norma, dėl to vienbalsiai nusprendė ECB valdančioji taryba. ECB pirmininkė Christine Lagarde sakė, kad infliacijos mažinimo procesas vyksta gerai ir per metus infliacija grįš į vidutinės trukmės tikslą – 2 proc.

Atlyginimai auga lėčiau, o kai kuriuose sektoriuose infliacija išlieka aukšta. Valdančioji taryba laikosi nuo duomenų priklausančio požiūrio ir nenori įsipareigoti laikytis fiksuotų palūkanų normų. Rinkos tikisi tolesnio palūkanų normų mažinimo 2025 m. iš viso 75 baziniais punktais. Vasario 7 d. ECB paskelbs naują neutralios palūkanų normos vertinimą.

Išsami informacija apie palūkanų normos sumažinimą

ECB palūkanų mažinimo ciklą pradėjo 2024 m. birželio mėn., o koregavimus tęsė rugsėjį, spalį ir gruodį. Naujos pagrindinės palūkanų normos bus taikomos nuo vasario 5 d.: indėlių palūkanų norma – 2,75%, pagrindinė refinansavimo norma – 2,90%, o ribinio skolinimosi galimybė – 3,15%. Priešingai, JAV Federalinis rezervų bankas (Fed) paliko nepakeistą bazinę palūkanų normą nuo 4,25% iki 4,50%. Švedijos Riksbank ir Šveicarijos nacionalinis bankas taip pat sumažino palūkanų normas po 0,25 procentinio punkto.

Ekonomikos duomenys rodo, kad euro zona ketvirtąjį ketvirtį stagnavo, o Vokietijos ekonomika susitraukė 0,2 proc., daugiausia dėl sumažėjusio eksporto. 2,75% indėlių palūkanų norma laikoma ribojančia sunkumų patiriančią euro zonos ekonomiką. Lagarde pabrėžė, kad euro zona vis dar atsigauna. Analitikai tikisi, kad per 2025 m. kovo susitikimą palūkanų normos bus sumažintos 0,25 proc., o iki 2025 m. vidurio – 0,5–0,75 proc.

Palūkanų normų mažinimas gali paskatinti akcijų rinkos kilimą ir obligacijų kainas. Tačiau tikimasi, kad santaupų normos banko sąskaitose sumažės, o skolininkams bus naudingos mažesnės palūkanų normos. Tačiau, nepaisant palūkanų mažinimo, jie nepasiekia rinkų ir vartotojų, todėl euro zonoje kyla obligacijų pajamingumas.

Kitų ECB posėdžių datos 2025 m. numatytos šios: sausio 30 d., kovo 6 d., balandžio 17 d., birželio 5 d., liepos 24 d., rugsėjo 11 d., spalio 30 d. ir gruodžio 18 d.

Apie šiuos pokyčius taip pat pranešė Financial Times Vokietija kuriame pabrėžiami iššūkiai, su kuriais susiduria euro zona, pavyzdžiui, kylančios energijos ir krovinių kainos, taip pat galima politinė rizika.

Papildomai pranešta Ryto žvaigždė apie dabartinę ekonomikos būklę euro zonoje, kuri kovoja su stagnuojančia ekonomika ir įvairiais infliacijos scenarijais.