Penkios šiaurinės Vokietijos pakrantės valstijos reikalauja didesnės federalinės vyriausybės finansinės paramos uosto infrastruktūrai – skubiai reikia imtis veiksmų!
Remiantis www.ostsee-zeitung.de pranešimu, penkios šiaurinės Vokietijos pakrantės valstijos ragina federalinę vyriausybę didinti investicijas į uosto infrastruktūrą. Dabartinė 38,3 milijono eurų suma, kuri kasmet skiriama visoms šalims, nesikeičia jau 20 metų ir toli gražu to nepakanka. Federalinių žemių ministrai ir senatoriai pabrėžia, kad adekvačiai infrastruktūrai plėsti per metus reikia mažiausiai 400 mln. Investicijų į uostų infrastruktūrą pakrantės šalyse trūkumas gali turėti didelių pasekmių ekonomikai ir finansų rinkai. Uosto infrastruktūros plėtra itin svarbi eksportui ir importui, todėl netinkama infrastruktūra trukdo prekybai...

Penkios šiaurinės Vokietijos pakrantės valstijos reikalauja didesnės federalinės vyriausybės finansinės paramos uosto infrastruktūrai – skubiai reikia imtis veiksmų!
Remiantis ataskaita, kurią pateikė www.ostsee-zeitung.de,
Penkios šiaurinės Vokietijos pakrantės valstijos ragina federalinę vyriausybę didinti investicijas į uosto infrastruktūrą. Dabartinė 38,3 milijono eurų suma, kuri kasmet skiriama visoms šalims, nesikeičia jau 20 metų ir toli gražu to nepakanka. Federalinių žemių ministrai ir senatoriai pabrėžia, kad adekvačiai infrastruktūrai plėsti per metus reikia mažiausiai 400 mln.
Investicijų į uostų infrastruktūrą pakrantės šalyse trūkumas gali turėti didelių pasekmių ekonomikai ir finansų rinkai. Uosto infrastruktūros plėtra yra labai svarbi eksportui ir importui, todėl netinkama infrastruktūra gali turėti įtakos prekybos veiklai. Dėl to gali atsirasti kliūčių tiekimo grandinėse ir padidėti kainos vartotojams. Be to, investicijų į infrastruktūrą trūkumas gali turėti įtakos Šiaurės Vokietijos uostų konkurencingumui tarptautinėje prekyboje.
Šiaurės Vokietijos pakrantės valstybių poreikiai taip pat gali turėti įtakos finansų rinkai. Dėl padidėjusio investicijų poreikio šalys gali išleisti daugiau obligacijų, kad pritrauktų reikiamų lėšų. Tai gali turėti įtakos obligacijų kainoms ir palūkanų normoms, o tai gali pritraukti arba atgrasyti investuotojus. Be to, valstybių reikalavimai gali paskatinti diskusiją apie valstybės investicijų išlaidas ir skolos stabdžio įgyvendinimą.
Įtakos gali turėti ir dabartiniai pokyčiai, susiję su Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimu dėl lėšų panaudojimo kovai su Koronos krize klimato apsaugai. Šis sprendimas gali dar labiau apriboti infrastruktūros projektų finansavimą, nes federalinė vyriausybė gali būti priversta perskirstyti lėšas, kad atitiktų teismo reikalavimus. Tai gali sukelti papildomų iššūkių finansuojant infrastruktūros projektus.
Skaitykite šaltinio straipsnį www.ostsee-zeitung.de