AI renesansas Vokietijoje: taip ekonomika tampa produktyvesnė!

AI renesansas Vokietijoje: taip ekonomika tampa produktyvesnė!

Dirbtinio intelekto (DI) integravimas į Vokietijos ekonomiką yra pagrindinis darbo našumo didinimo šaltinis. Pagal dabartinę Vokietijos ekonomikos instituto (IW) ataskaitą Vokietijos komercinės ekonomikos jungtinio komiteto vardu, tikimasi, kad dirbtinis intelektas iki 2030 m. gali žymiai padidinti produktyvumą. IW vykdomasis direktorius mokslui Hubertusas Bardtas neseniai Berlyne pristatė rezultatus ir pabrėžė, kad dirbtinis intelektas turėtų paskatinti ekonomiką „grįžti į produktyvumo kelią“, bet nesukurs naujo produktyvumo.

Nuo 1991 m. Vokietijos ekonomikos rodikliai smuko kas dešimtmetį, o 2024 m. produktyvumas išaugs vos 0,4 proc. Ši tendencija nėra vienetinė ir akivaizdi ir tarptautiniu mastu. IW prognozuoja, kad 2025–2030 m. vidutinis našumas padidės 0,9 proc., o iki 2040 m. – 1,2 proc., o daugiau nei du trečdaliai šio augimo bus siejama su dirbtinio intelekto naudojimu. Iš viso per ateinančius dešimt metų tikimasi, kad pasitelkus dirbtinį intelektą, potencialas sudarys apie 3 procentus bendrojo vidaus produkto.

Lūkesčiai ir būtinos sąlygos

Tačiau norint patenkinti šiuos lūkesčius, būtinos įvairios prielaidos. Infrastruktūra, ištekliai ir nematerialusis turtas, pvz., skaitmeniniai tinklai, skaičiavimo pajėgumai, specializuota programinė įranga ir duomenys, yra labai svarbūs. Be to, turi būti gerai parengtų specialistų. Darbdaviai privalo investuoti į šias sritis, kad išliktų konkurencingi tarptautinėje konkurencijoje. Teigiamas požiūris į dirbtinį intelektą būtinas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, siekiant sėkmingai pakeisti darbo profilius ir masiškai nepakeisti darbo vietų.

Pabrėžiamas individualių, holistinių AI strategijų poreikis įmonėse. Visų pirma darbuotojų mokymas ir tolesnis švietimas yra labai svarbūs norint veiksmingai naudoti AI. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – duomenų valdymas yra pagrindinis sėkmingos AI programos aspektas. Anot heise.de, iki 2023 m. apie 58 procentai išlaikomų darbuotojų dar nėra dirbę su AI, o tik 10,3 procentai mano, kad yra patyrę dirbtinio intelekto srityje.

Reglamentai ir iššūkiai

Kitas svarbus aspektas yra pagrindinės sąlygos, kurias turi sudaryti federalinė vyriausybė. Reguliavimas neturėtų sulėtinti inovacijų dėl per didelio biurokratizmo. Tai taip pat apima Vokietijos ES AI įstatymo įgyvendinimo pritaikymą praktinei įmonių realybei. Įmonės patiria spaudimą žinoti ir laikytis taikomų taisyklių ir įstatymų, tuo pat metu imtis naujoviškų priemonių.

Šiuo metu 80 procentų įmonių dar nesuvokia, kaip jų verslo modelis gali turėti naudos iš AI. Vidutinės įmonės dažnai turi savo IT infrastruktūrą, kuri jau gali būti naudojama dirbtiniam intelektui. Vis dėlto tokie iššūkiai kaip duomenų infrastruktūra yra kliūtis daugeliui šių įmonių. Norint išnaudoti visą AI potencialą, taip pat reikia sumažinti mokesčius, mažas energijos sąnaudas ir iš esmės panaikinti reguliavimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dirbtinis intelektas yra svarbi galimybė Vokietijos ekonomikai ir gali labai prisidėti prie grįžimo prie stabilaus našumo kelio. Tačiau tam, kad šis kelias būtų sėkmingas, reikia aiškių strategijų ir pagrindinių sąlygų bei aktyvaus įmonių dalyvavimo. Garsiai darbdavys.de Darbų profilių transformacijos naudojant AI galima tikėtis be masinio darbo vietų pakeitimo.

Todėl norint visapusiškai išnaudoti dirbtinio intelekto privalumus, siekiant darbo ateities reikia ilgalaikių pastangų tiek verslo, tiek politiniu lygmeniu. Kaip heise.de Kaip pažymėta, galima tikėtis, kad dirbtinis intelektas padidins efektyvumą, ypač išlaidų ir laiko taupymo požiūriu, o tai galiausiai gali lemti šių profesijų atlyginimų padidėjimą.