Kylis per finansų krizę: taupymo priemonės kelia grėsmę miestams!
Kylis įgyvendina biudžeto įšaldymą dėl finansinių krizių. Federalinė vyriausybė susirūpinusi dėl naujų mokesčių planų ir sprendimų poveikio.

Kylis per finansų krizę: taupymo priemonės kelia grėsmę miestams!
Finansinė padėtis Kylyje įtempta: miestas įvedė biudžeto įšaldymą, kuris galioja nuo penktadienio. Gali būti patirtos tik absoliučiai būtinos išlaidos, kurios gerokai apriboja kasdienį administravimą. Sprendimas nėra izoliuotas; daugelis kitų Vokietijos miestų ir savivaldybių taip pat patiria rimtų finansinių sunkumų. To priežastis – augančios pastovios sąnaudos, o kartu ir mažėjančios pajamos, o tai kelia pavojų daugelio savivaldybių biudžeto planavimui. Kylio gyventojai atidžiai registruoja savo pajamas ir išlaidas, kad išvengtų skolų ir žymiai sumažintų savo finansinį lankstumą. Tai sukuria naujų iššūkių, ypač todėl, kad biudžetai paprastai sudaromi prieš metus.
Dabartiniai įvykiai neapsiriboja Kyliu. Įtempta finansinė padėtis atsispindi ir federaliniame lygmenyje, kurią dar labiau pablogina neseniai priimtas Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimas. Federalinė vyriausybė įvertino šio sprendimo poveikį kaip rimtą ir įšaldė išlaidas daugiamečiams projektams, kurie turi įtakos klimato ir transformacijos fondui bei didžiajai daliai federalinio biudžeto. Esami įsipareigojimai ir toliau bus vykdomi, o nauji įsipareigojimai gali būti neprisiimami. Įsipareigojimų leidimai 2023 m. buvo sustabdyti, kad būtų išvengta išankstinės naštos ateinančiais metais.
Reakcijos į biudžeto blokavimą
SPD jau paragino sustabdyti skolų stabdį, kad būtų užgožta dėl nutarimo atsiradusi 60 mlrd. eurų finansinė skylė. Tačiau federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas nemato, kad dauguma pasisakytų už skolos stabdžio pakeitimus. SPD generalinis sekretorius Kevinas Kühnertas pasisako už alternatyvius pajamų šaltinius, kad neatsiliktų tarptautinėje konkurencijoje. Kairiųjų parlamentinės frakcijos lyderis Dietmaras Bartschas taip pat pasisako už „klimato turto mokestį“, skirtą būtiniems projektams finansuoti.
Šviesoforų koalicija atsidūrė aklavietėje: viena vertus, reikia griežtai laikytis skolos stabdžio, tačiau, kita vertus, yra galimybė šį reglamentą sustabdyti arba reformuoti. FDP jau išreiškė susirūpinimą ir diskutuoja apie socialinių išmokų mažinimą. Tuo pat metu Biudžeto komitete vyks posėdis, kuriame ekspertai aptars sprendimo pasekmes. Vis dar neaišku, ar klimato fondo projektai turi būti perkelti į eilinį 2024 metų biudžetą.
Finansinė savivaldybių padėtis
Nuotaikos Vokietijos rotušėse darosi vis įtemptesnės. Didėja finansinės kliūtys ir didėja spaudimas savivaldybėms. Kol Kylis jau imasi priemonių krizei įveikti, milijardai klimato ir transformacijos fonde dabar laikinai sustabdyti. Tai kelia rimtų iššūkių ne tik savivaldybėms, bet ir federalinei vyriausybei bei jos planams dėl klimato apsaugos ir ekonomikos modernizavimo. Diskusijos apie skolos stabdį ir alternatyvius finansavimo modelius ir toliau intensyvės, siekiant atremti artėjančią krizę.
Pokyčiai Kylyje ir federaliniu lygmeniu iliustruoja nuoseklaus finansų valdymo būtinybę, siekiant išspręsti didėjantį finansinį netikrumą daugelyje Vokietijos miestų ir savivaldybių. Nors kai kurie jau siūlo kūrybiškus sprendimus, belieka pamatyti, kaip ateinančių savaičių politiniai sprendimai paveiks situaciją.