Klimato krizė gresia Vokietijos pramonei: energijos sąnaudos ir biurokratija auga!

Klimato krizė gresia Vokietijos pramonei: energijos sąnaudos ir biurokratija auga!

2025 m. liepos 19 d. Vokietija susidurs su esminiais iššūkiais, kurie turės įtakos pramonės ateičiai. Diskusijose vis daugiau dėmesio skiriama didelėms energijos sąnaudoms, biurokratijai ir ekologiškai pertvarkai. Klimato kaitos ekonominiai padariniai dažnai nepastebimi, nors klimato kaita laikoma rimta grėsme Vokietijos ekonomikos konkurencingumui. Pranešė laikas. Šios pasekmės ne tik netiesiogiai veikia pramonę, bet ir tiesiogiai griauna ekonominės veiklos pagrindus.

Ypač nukenčia sudėtingos tiekimo grandinės, kurios pastaraisiais metais buvo karštų diskusijų objektas. Ekstremalūs oro reiškiniai jau padarė milijardus eurų žalos. Ryškus pavyzdys – 2018 m. Reino žemo vandens krizė, dėl kurios BASF patyrė papildomų 250 mln. Reino krovinių gabenimo pajėgumai sumažėjo iki 80 procentų, o tai labai paveikė logistiką.

Klimato kaita ir jos pasekmės

Numanomą problemos skubumą patvirtina duomenys. 2022 metų vasarą Vokietijoje dėl didžiulių karščių mirė per 8000 žmonių, o karščiai taip pat sumažino darbo našumą pramonėje ir statybose iki 10 procentų. Remiantis Federalinės darbo ministerijos skaičiavimais, dėl to kasmet prarandama apie tris milijonus darbo dienų, o ekonominės išlaidos siekia apie septynis milijardus eurų. Šie įvykiai parodė, kad be prevencinių priemonių vyriausybės finansai gali patirti didelį spaudimą.

Dar viena niokojanti nelaimė – 2021 metais įvykęs potvynis Ahro slėnyje, pridaręs daugiau nei 33 milijardų eurų žalos, iš kurių tik trečdalis buvo apdraustas. Rimti padariniai taip pat akivaizdūs žemės ūkio derliaus kontekste. Sausros metais grūdų ir kukurūzų derlius sumažėjo iki 25 proc. Vokietijos ūkininkų asociacija 2022 metais skaičiuoja apie 3,6 mlrd. eurų žalą.

Ekonominės perspektyvos spaudžiamos

Tačiau kenčia ne tik gamta, įmonės taip pat vis labiau abejoja Vokietijos infrastruktūra ir planų saugumu. Europos investicijų banko atlikta apklausa rodo, kad 64 procentai ES įmonių patiria nuostolių dėl klimato kaitos. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) apklausos duomenimis, 40 procentų Vokietijos pramonės įmonių svarsto galimybę persikelti į užsienį, nes kyla grėsmė didelėms energijos sąnaudoms.

Pasitikėjimas Vokietija kaip vieta mažėja – ne tik dėl energijos kainų, bet ir dėl netinkamo prisitaikymo prie ekologinių realijų. Reikia skubiai pakeisti klimato ir pramonės politikos kursą. Svarstomi tokie pasiūlymai kaip „klimato solidarumas“ ir investicijos į klimatui atsparią infrastruktūrą. Idėja, kad prevencija naudojant klimato apsaugą ilgainiui gali būti pigesnė nei remontas po nelaimių, tampa vis svarbesnė. Remiantis tyrimais, kiekvienas euras, išleistas klimato apsaugai, gali sutaupyti iki septynių eurų tolesnių išlaidų.

Atsižvelgiant į būsimus pokyčius, Vokietija atsidūrė ekonominės politikos kryžkelėje: neveiklumo išlaidas reikia palyginti su klimato apsaugos išlaidomis. Klimato kaita Vokietijoje pasireiškia hiperboliškai dėl dažnesnių ir intensyvesnių oro sąlygų, tokių kaip smarkus lietus, potvyniai, audros, sausros ir itin aukšta temperatūra. Federalinė ekonomikos ministerija pabrėžia.

Ilgainiui bendros klimato kaitos kaštai gali viršyti ekstremalių oro reiškinių finansines išlaidas. Būtinos prisitaikymo priemonės galėtų padėti sušvelninti žiaurų poveikį. Federalinės ekonomikos ministerijos tyrimo ataskaitoje buvo nagrinėjami aštuoni scenarijai, kaip investicijos į klimato apsaugą ir CO2 kainos įtakoja bendrą ekonominį poveikį. Siekiama visapusiškai pertvarkyti energetikos ir ekonomikos sektorius, kurių investicijų poreikis iki 2035 metų galėtų viršyti 80 mlrd. eurų per metus.

Kad klimato apsaugos politika būtų sėkminga, būtini aiškūs politiniai signalai apie dekarbonizaciją, siekiant sutelkti investicijas ir sukurti planavimo saugumą.