Klimato kaita sukelia milijardus nuostolių: Vokietija ypač nukentėjo!

Klimato kaita sukelia milijardus nuostolių: Vokietija ypač nukentėjo!

Ekstremalūs oro ir klimato reiškiniai pastaraisiais dešimtmečiais padarė didelę ekonominę žalą Europoje. Remiantis naujausia analize, kurią pateikė Fokusas buvo paskelbta, Vokietija pirmauja labiausiai nukentėjusių šalių reitinge. Nuo 1980 m. ekonominiai nuostoliai ES dėl tokių įvykių siekė apie 790 milijardų eurų. Vien Vokietija yra atsakinga už maždaug 180 milijardų eurų šios žalos, o Italija ir Prancūzija praranda po 130 milijardų eurų.

Pagrindinės šios didelės žalos priežastys yra potvyniai ir karščio bangos. Ekspertai mano, kad ateityje klimato ekstremalių situacijų intensyvumas ir dažnis didės, o tai turės rimtesnių ekonominių pasekmių nukentėjusioms šalims. Ypač turtingos šalys yra geriau pasirengusios rekonstrukcijai. Tokiose šalyse kaip Ispanija ir Prancūzija žalų valdymas gerėja taikant viešojo ir privačiojo sektorių draudimo sistemas, nors daugelyje ES šalių ir toliau yra didelių draudimo spragų. Daugiau nei pusę žalos gali padengti tik Danija ir Norvegija.

2021 m. potvynio padariniai

2021 m. liepos mėn. Ahr slėnyje įvykęs potvynis, privatiems namų ūkiams kainavęs apie 14 milijardų eurų, iliustruoja iššūkius, su kuriais susiduria Vokietija. Ši tragedija pareikalavo 135 gyvybių ir paveikė maždaug 18 000 gyventojų. Šios stichinės nelaimės metu pastebėta, kad tik keli nukentėjusieji buvo apdrausti nuo stichinių nelaimių. Apskaičiuota, kad bendra žala dėl sunkių oro sąlygų Reino krašte-Pfalco ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje siekia 40 mlrd. eurų.

Remiantis analize, didėjantis ekstremalių oro reiškinių dažnis Vokietijoje ir kitur yra tiesioginė klimato kaitos pasekmė WWF rodo. 2021 m. rugpjūčio mėn. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje išsamiai nagrinėjamas fizinis klimato kaitos pagrindas. Atitinkamai, Žemės paviršiaus temperatūra ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija nepaliaujamai didėja.

Visuotinis atšilimas ir jo padariniai

Ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip smarkus lietus ir ypatingas karštis, padaugėjimas yra glaudžiai susijęs su visuotiniu atšilimu. Remiantis prognozėmis, pakrantės potvyniai, kadaise įvykę kas 100 metų, ateityje gali tapti kasmetiniu įvykiu. Vakarų Europoje dėl klimato kaitos smarkių kritulių tikimybė padidėjo 1,2–9 kartus – tai patvirtina ir per 180 gyvybių nusinešusi potvynė Vokietijoje.

„World Weather Attribution Initiative“ tyrimas rodo, kad žmonių veikla, pvz., dirvožemio sandarinimas ir upių tiesinimas, dar labiau padidina potvynių riziką. Todėl būtina apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Rekomendacijose naujajai federalinei vyriausybei pagrindinis dėmesys skiriamas klimato ir aplinkos apsaugai, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai ir greitesniam pasitraukimui nuo iškastinių energijos šaltinių.

Ekologiniai sprendimai, tokie kaip natūralių salpų atkūrimas ir vandens telkinių atkūrimas, galėtų lemtingai prisidėti gerinant apsaugą nuo potvynių ir didinant atsparumą būsimiems ekstremaliems oro reiškiniams.